Verslas

Pagaminta Tauragėje: „kvėpuojantys“ namai keliauja į užsienį
  • Įkelta: 2011-06-02
Rąstinius namus „Ievos medžio“ darbininkai renka čia pat, bendrovės gamybinėse patalpose. Tomo Raulinavičiaus nuotrauka

Pastatyti rąstinį namą kainuoja ne daugiau nei mūrinį – įrodinėja „Tauragės žinių“ kalbinami pašnekovai. Gera šilumos ir karščio izoliacija pasižymintį ekologišką ir patrauklų būstą pastatyti užtrunka kur kas trumpiau nei įprastą gyvenamąjį pastatą. Tauragės rajone, Pagramantyje, įsikūrusi UAB „Ievos medis“ beveik trejus metus konstruoja rąstinius namus, skirtus ne tik Lietuvos, bet ir vakarų Europos bei Skandinavijos šalių gyventojams. Norvegai giria lietuvių darbą – rankomis „supinti“ medienos luitai patikimi ir ilgaamžiai.

Namai patvarūs

Vis daugiau rąstinių namų pastatantys specialistai teigia – anoks čia mados vaikymasis ar prabanga. Iš medžio suręstas būstas padeda taupyti pinigus ir energiją. Rąstai „kvėpuoja“ ir natūraliai izoliuoja nuo vasaros karščių, o žiemą – nuo didelių šalčių. Svarbu tinkamai pasirinkti būsimo namo sienų storį, o jau statybininkai pasirūpins, kad tarp susipynusių medienos polių neliktų nė menkiausio tarpelio. Tauragės rajone įsikūrusios bendrovės „Ievos medis“ gamybos meistras Ugnius Raila puikiai žino apie visas tokio pastato statybų subtilybes. Pasakodamas apie čia pat, įmonės patalpose, renčiamą namą specialistas pabrėžė, kad atšiauriomis sąlygomis gyvenantys norvegai pasitiki ir vertina lietuvių rankų darbą.

„Ievos medžio“ meistrai projektuoja ir stato rąstinius gyvenamuosius namus mūsų senolių patikrintu lietuvišku „kirpimu“ ir kur kas sudėtingesniu norvegiškuoju. Iš pušies ir eglės pastatyto būsto sienos netrūkinėja ir neskeldėja.

– Eglė ir pušis – pigiausia statybinė mediena. Ąžuolas kainuotų dvigubai daugiau. Priklausomai nuo storio, namo kaina svyruoja nuo 200 iki 350 litų už kvadratinį metrą, – aiškino U. Raila.

Pagal individualų užsakymą norvegiško „kirpimo“ vidutinio dydžio namo sienų plotas gali siekti daugiau nei 100 kvadratinių metrų. Verslininkai sako, kad tokio namo statyba kainuos apie 50 tūkstančių litų.

Poreikiai įvairūs

„Ievos medis“ gali pastatyti kelių tipų rąstinių namų.

Kanadietiškojo namo rąstų sienos gali siekti 180–500 mm storio. Rąstiniai namai iš natūralių rankinio apdirbimo rąstų solidūs ir atspindi natūralų gamtos grožį. Rąstai nužievinami rankiniu būdu, džiovinami, obliuojami ir paruošiami namui ręsti.

Norvegiškojo kirtimo stačiakampiai rąstai pirmiausiai apipjaunami, džiovinami iki 3–4 savaičių, atidžiai atrenkami, kalibruojami šonai, šlifuojami. Namas surenkamas rankomis.

– Namą per tris savaites pastatome gamybinėse patalpose, vėliau sužymime pagal planą ir išvežame į statybos vietą, kur rankomis surenkame. Galime pastatyti ir iš nedžiovintos medienos, jei gyventojai neskuba name įsikurti. Rąstinis būstas turi išdžiūti, „susėsti“, tam reikia šiek tiek laiko, – kalbėjo U. Raila.

Iš apvalių frezuotų rąstų „Ievos baldų“ meistrai stato pirteles, sodo namelius, pavėsines, šulinių apdailas ir lauko tualetus.

Tauragiškiai sako, kad Anglijoje karkasinių namų statyba itin populiari, nes pigesnė, paprastesnė ir greitesnė nei kitų tipų mediniai pastatai.

Verslo variklis – eksportas

Aštuonerius metus Didžiosios Britanijos statybų rinkoje dirbantis „Ievos medžio“ direktorius Rolandas Petraitis sako, kad didelė dalis suręstų pastatų eksportuojama į užsienio šalis.

– Neseniai Pietų Londone pastatėme karkasinio tipo namą. Taip pat suprojektavome ir pastatėme arklides, parduodame daug pavėsinių, – kalbėjo verslininkas.

R. Petraitis teigia, kad ekologiški rąstiniai namai vis labiau populiarėja. Kainos atžvilgiu jie nenusileidžia mūriniams pastatams. Verslininko nuomone, vidutinio dydžio namo kaina prasideda nuo 45 tūkstančių litų.

Rąstiniams pastatams rekomenduojamas čerpėmis dengtas stogas. Tačiau tauragiškiai teigia, kad gražiai ir originaliai atrodo „Ievos medžio“ meistrų pagamintas skiedrinis stogas.

Rąstiniai namai paklausūs ir Skandinavijos rinkoje. Norvegijoje, skirtingai nei ES šalyse, šiluminės varžos standartai kitokie.

– 20 centimetrų rąstai nereikalauja jokio papildomo šiltinimo, tačiau Lietuvoje tokio namo „priduoti“ būtų neįmanoma dėl per mažos šilumos varžos. Mūsų šalyje reikėtų papildomo šiltinimo, o štai norvegai to nedaro, nors oro sąlygos ten atšiauresnės, – apie įstatymų spragas užsiminė R. Petraitis.

„Ievos medžio“ pastatai puikuojasi Belgijos, Prancūzijos ir įvairiose Lietuvos vietovėse.

Geriausias šiltinimas – samanomis

Dešimt darbuotojų turintis „Ievos medis“ užsakymų trūkumu nesiskundžia. Bendrovės vadovas R. Petraitis prasitarė, kad tariamasi dėl didelių užsakymų ir net kelerių metų intensyvaus bendradarbiavimo su stambiais užsakovais. Tauragiškių produkcija tenkina reikliausią pirkėją.

Gamybinėse dirbtuvėse ūžiant medienos apdirbimo įrangai U. Raila pakvietė pasižiūrėti, kaip gimsta rąstinio tipo mūsų krašte pagaminti namai. Čia pat esantis darbų vadovas parodė į preciziškai pamatuotus tarpus tarp rastų, kuriuos sujungs šiltinimo medžiaga.

Senovėje mūsų senoliai tarpus kamšydavo samanomis, tiksliau, viena jų rūšių – kiminais. Šlapiais kiminais būdavo perklojami rąstai, o vėliau jais papildomi, užkaišomi atsiradę plyšiai. Išdžiūvę kiminai suformuoja sausą garui pralaidų sluoksnį. Pagrindinis šios natūralios medžiagos minusas – trumpa eksploatacija. Šiuo metu kiminai saugomi Lietuvos Respublikos įstatymų, juos rinkti draudžiama.

Samanas pakeitė modernūs inžineriniai sprendimai. Rąstams perkloti naudojamos mineralinės vatos, sintetiniai pluoštai.

– Jei mėgstate ramų, švarų, jaukų gyvenimą be triukšmo, išsiskiriate originalumu, šis namas kaip tik jums, – sako „Ievos medžio“ vadovas, kurio įmonės prekės ženklas žinomas Lietuvoje ir už jos ribų.

Daugiau straipsnių