Verslas

Švedai traukiasi iš Tauragės
  • Įkelta: 2010-03-01
"Note" šiuo metu rūpinasi ne tik savo darbuotojų, tačiau ir keturaukščio pastato likimu. Karinos Sėrikovos nuotrauka

Sunki žinia tauragiškiams – iš Tauragės traukiasi Švedijos elektronikos gamybos koncerno „Note“ antrinė įmonė „Note Tauragė“. Bedarbiais liks 111 prieš 12 metų Tauragės mieste įkurto fabriko darbuotojų. Liūdną naujieną savo pavaldiniams pranešė specialiai iš Švedijos į Tauragę atvykę koncerno atstovai – gamyklinių vienetų direktoriaus pavaduotojas Mikael Ekholm ir generalinė direktorė Kerstin Åkerberg.

Uždarymo procesas truks pusmetį

Tauragėje viešėjusi Kerstin Åkerberg sutiko pasikalbėti su „Tauragės žiniomis“. Į „Tauragės žinių“ klausimą, ar tiesa, kad elektronikos gaminių gamykla „Note Tauragė“ užveria duris, gamyklos generalinė direktorė atsakė:

– Taip, tai tiesa. Koncernas „Note“ priėmė sprendimą uždaryti UAB „Note Tauragė“.

Pasak K. Åkerberg, įmonė uždaroma ne todėl, kad koncernui nepatinka Tauragėje arba kad fabriko darbuotojai blogai dirba. Direktorės teigimu, įmonė uždaroma, nes šiuo metu koncernas jaučia darbo jėgos perteklių. Tai susiję su ekonomine krize.

K. Åkerberg tikinimu, jai labai skausminga, kad įmonė turi užverti duris:

– Pamilau šį kraštą, įsimylėjau žmones, su kuriais dirbau. Tauragiškiai – lojalūs darbuotojai. Man labai patinka Lietuva. Skaudu dėl darbuotojų – jie labai nusiminę, – graudulio neslėpė K. Åkerberg.

Anot gamyklos direktorės, visi 120 įmonės darbuotojų bus atleidžiami palaipsniui. Tik nedaugeliui jų yra galimybė tęsti darbą kitose „Note“ gamyklose.

– Bendrovėje dirba apie 30 kvalifikuotų ir nepakeičiamų specialistų, ypatingai nusipelniusių įmonei. Kiekvienas jų valdo individualius gebėjimus ir žinias. Galbūt šiems darbuotojams atsivers galimybė išvažiuoti dirbti į kitus koncerno fabrikus, tačiau tai priklauso nuo jų, – sakė švedė.

Verslininkės žiniomis, įmonės uždarymo procesas truks apie pusmetį.

Valdžios pagalbos nesulaukė

Šiuo metu koncerno administracija sprendžia ne tik „Note Tauragė“ uždarymo, tačiau ir patalpų realizavimo klausimą. Keturaukštis bendrovės pastatas – koncerno nuosavybė.

– Koncernas norėtų pastatą parduoti arba išnuomoti. Taip pat viena vilčių – surasti investitorių, kuris norėtų perpirkti fabriką kartu su visais jame dirbančiais žmonėmis, kaip kad neseniai nutiko Švedijoje, kai vieną fabrikų su maždaug puse darbuotojų perpirko kita įmonė. Šiuo metu šiuo klausimu deramės su keletu Skandinavijos bei pora Anglijos kompanijų, – atskleidė generalinė direktorė.

K. Åkerberg tikinimu, kol bendrovė įsikūrusi Tauragėje, ji nė karto nebuvo susitikusi su Tauragės rajono valdžia. Valdžios atstovai, kaip bendrovei sekasi, nepasidomėjo nei tada, kai pernai vasarą „Note Tauragė“ atleido 70 savo darbuotojų, nei dabar, kaip fabriką nuspręsta uždaryti.

– Tiesą pasakius, miesto valdžios dėmesio ir nepasigendu. Mūsų bendrovė – kaip atskira respublika, ir mus tai tenkina, – sakė verslininkė.

Tačiau K. Åkerberg pripažino, kad savivaldybės pasiūlytą pagalbą, pavyzdžiui, mokestines lengvatas, įmonė būtų priėmusi ir tokį dėmesį sunkmečio ištiktam verslui įvertinusi. Deja, šiandien tai daryti per vėlu. Paklausta, kiek mokesčių „Note Tauragė“ sumoka į rajono biudžetą, koncerno vadovė tiksliai atsakyti negalėjo, tačiau patikino, kad labai daug.

K. Åkerberg apgailestavo, kad greičiausiai toks pat likimas, kaip „Note Tauragė“, laukia dar vieno arba dviejų koncerno fabrikų. Šiuo metu koncernui priklauso aštuonios gamyklos Europoje ir Azijoje: Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Estijoje, Kinijoje.

Anot švedų verslininkės, panašu, kad Švedijoje krizė jau pasiekė kulminaciją ir gali būti, jog jau šių metų pabaigoje šalies ekonomika pradės grįžti į vėžes. Tačiau Lietuvos padėtis jai atrodo kur kas prastesnė.

Informuos vietos verslą

UAB „Note Tauragė“ – Tauragės apskrities verslininkų asociacijos (TAVA) narė. TAVA pirmininkas Darius Stankus sako, kad sudėtingą situacijąaptarė su įmonės vadovais.

– Įmonės vadovybeipateikėme daugiau nei dešimties potencialių investuotojų iš Skandinavijosšalių, Didžiosios Britanijos kontaktų, su jaisderamasi dėl investavimo galimybiųir gamybos bei darbo vietų išsaugojimo. Artimiausiu metu apie potencialius kvalifikuotus darbuotojus planuojame informuoti Tauragės verslo atstovus, – „Tauragės žinioms“ sakė D. Stankus.

Rajono vadovai nekalbūs

Ar rajono valdžia žino apie „Note Tauragė“ nuosmukį, vasarą atleistus 70 darbuotojų ir sprendimą uždaryti gamyklą? Tauragės rajono vicemeras Silverijus Statkus, rajono savivaldybės Tarybos narys nuo 2003 metų, kalbinamas „Tauragės žinių“ buvo nekalbus. Lakoniškai atsakęs, kad Taryba domisi visomis rajono įmonėmis, nieko konkrečiau apie bendrovės „Note“ situaciją ir jos darbuotojų likimą pakomentuoti negalėjo.

Rajono meras Pranas Petrošius šią savaitę išvis nerado laiko pabendrauti su žurnalistais. Dvi dienas vengęs pokalbio, pranešė nuo šiol bendrausiantis tik per spaudos atstovę. Tačiau rengdami straipsnį atsakymų į redakcijos pateiktus klausimus negavome.

Bankrotų banga

Tauragės apskrityje dirbantis įmonių bankroto administratorius Juozas Žvirblis laikraščiui teigė, kad pastaruoju metu vos spėja susitvarkyti su pagausėjusiais darbais. Esą įmonių situacija blogėja tiesiog tragiškai.

– Jei pernai per mėnesį konsultuodavau apie 30 įmonių vadovų, šiuo metu per mėnesį į mane kreipiasi beveik 60 įmonių direktorių, – „Tauragės žinioms“ teigė J. Žvirblis.

Pasak įmonių bankroto administratoriaus, 2008-aisiais Tauragės rajone bankrotai buvo paskelbti šešioms įmonėms, apskrityje – devynioms. Pernai rajone bankrutavo 16 įmonių, apskrityje – 31. Šiemet, J. Žvirblio teigimu, rajone jau paskelbtos trys, apskrityje – keturios bankroto bylos. Iki kovo pradžios planuojamos iškelti dar aštuonios įmonių bankroto bylos.

Įmonių bankroto administratorius pastebėjo tendenciją, kad pastaruoju metu į jį kreipiasi ne tik valstybinių institucijų atstovai, tačiau ir patys įmonių savininkai bei akcininkai, prašydami paskelbti jų įmonę bankrutavusia. Anot J. Žvirblio, šiemet bankrutuos dvigubai, o gal net dar daugiau įmonių negu pernai.

Sunku ir kitiems

Iš sunkios padėties pastaraisiais mėnesiais vaduojasi ir kelių remontu bei priežiūra besiverčianti UAB „Taurakelis“. Prieš pat 2010-uosius ši bendrovė atleido 20 darbuotojų. Pasak „Taurakelio“ technikos direktoriaus Audriaus Rulio, bendrovėje šiuo metu vyksta reorganizacijos darbai:

– Sumažinti darbuotojų skaičių privertė susiklosčiusios aplinkybės. Kelių fondo lėšų sumažinimas pakoregavo darbų apimtis. Jos sumažėjo net tris kartus, todėl teko atleisti dalį darbuotojų, – aiškino A. Rulys.

Šiuo metu bendrovėje dirba 56 darbuotojai, 49 jų – darbininkai.

Pasak Tauragės darbo biržos Karjeros planavimo skyriaus vyresniosios specialistės Gintarės Stulgienės, šiemet apie savo darbuotojų atleidimą pranešė dvi Tauragės įmonės: bendrovės „Hefaisto kalvė“ ir „Grailis“. Keturis darbuotojus praėjusių metų pabaigoje atleidusi „Hefaisto kalvė“ šiemet atleido dar penkis. „Grailis“ šiemet atleido septynis darbuotojus. Abiem įmonėms paskelbtas bankrotas.

Iki vasario 19 dienos Tauragės darbo biržoje buvo užsiregistravę 5386 darbo ieškantys rajono gyventojai.

Daugiau straipsnių