Sveikata

VLK: visoje Lietuvoje galima nemokamai tirtis dėl storosios žarnos vėžio
  • Įkelta: 2016-05-13
Gedimino Bartuškos nuotrauka (ELTA)

Jau beveik dveji metai, kaip visoje Lietuvoje įgyvendinama prevencinė Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (prieš tai minėta programa buvo vykdoma tik keliose šalies apskrityse). Pernai pagal ją į šeimos gydytojus kreipėsi ir nemokamai išsityrė daugiau nei 210 tūkstančių žmonių. Už jiems suteiktas paslaugas ligonių kasos sveikatos priežiūros įstaigoms sumokėjo daugiau nei 2,63 mln. eurų.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Jurgitos Grigarienės teigimu, pernai storosios žarnos vėžio programa aktyviausiai buvo vykdoma Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) aptarnaujamoje teritorijoje, pasyviausiai – Šiaulių TLK aptarnaujamoje teritorijoje.

2015 m. sausio 1 d. duomenimis, pagal programą galinčių pasitikrinti, t. y. tikslinės grupės, žmonių mūsų šalyje buvo daugiau nei 952 tūkstančių. Per visą programos įgyvendinimo laikotarpį, t. y. nuo programos pradžios iki 2015 m. pabaigos, bent vieną kartą dėl storosios žarnos vėžio pasitikrino apie 627 tūkst. asmenų.

Pagal minėtą programą, kartą per dvejus metus nemokamai išsitirti gali 50–74 metų žmonės. Jiems suteiktos paslaugos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.

– Pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio verta, nes ši liga dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl atliekant tyrimus pagal prevencinę programą galima išaiškinti ne tik ligą, bet ir ikivėžinius storosios žarnos pakitimus, kuriuos gydant užkertamas kelias vėžiui, – teigė J. Grigarienė.

Svarbiausias minėtos programos tikslas – nustatyti ankstyvųjų stadijų storosios žarnos vėžį ir kuo anksčiau pradėti gydymą bei sumažinti mirtingumą nuo šios ligos. Vėžio gydymo efektyvumas priklauso nuo diagnozuotos stadijos. Jei vėžys diagnozuojamas ankstyvojoje ligos stadijoje, pacientą galima išgydyti.

Pasak J. Gigarienės, žmogus, kuris nori išsitirti pagal šią programą, turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. 

– Jam turėtų būti atliekamas slapto kraujavimo testas. Jei testo atsakymas neigiamas – pacientas sveikas ir tyrimas jam bus kartojamas po dviejų metų. Jei teigiamas – šeimos gydytojas išduos siuntimą pas gydytoją specialistą. Pacientui gali būti atliekama kolonoskopija ir, prireikus, biopsija. Šių tyrimų metu tiksliai diagnozuojama liga. Pacientai, kuriems kolonoskopijos metu imta biopsija ir diagnozuotas storosios žarnos vėžys, siunčiami gydytis į specializuotas gydymo įstaigas, – sakė J. Grigarienė.

VLK primena, kad informaciją apie tai, kokios yra galimybės gydyti šią ligą ir apie prevencines priemones, turėtų skleisti ne tik šeimos gydytojai, gydytojai specialistai, šių programų organizatoriai, bet ir visuomenės sveikatos specialistai.

Daugiau straipsnių