Laisvalaikis

Vardynos senoviškai: folkloro ansambliui – Saulėkalnio vardas
  • Įkelta: 2019-10-18

Vardynų akimirkos. Bronislovo Ambrozo nuotraukos

Norkaičių kaime yra unikali vieta, vadinama Saulėkalniu. Taip vadinasi ir folkloro ansamblis, Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre suburtas prieš metus. Nors folkloro ansambliui pavadinimas jau „prilipo“, iškilmingos vardynos įvyko tik dabar, praėjusį savaitgalį. Šį vardą pasiūlę paminklosaugininkas Edmundas Mažrimas, Pagramančio regioninio parko kultūrologė Lina Misiulytė ir literatų klubo „Žingsniai“ vadovas Eugenijus Šaltis tapo krikštatėviais, o vardynos surengtos laikantis senųjų, protėvių puoselėtų tradicijų.

Krikštatėviai – net trys

Pasak Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro vadovės Jurgitos Brazauskienės, folkloro ansamblis Norkaičiuose susibūrė pernai spalį, kai centre pradėjo Jolanta Kažukauskienė.

– Reikėjo pavadinimo. Lina Masiulytė papasakojo, kad mūsų kaime yra toks Saulėkalnis – vieta, ten greičiausiai pagonybės laikais buvo romuva, vykdavo baltų apeigos. Paskui vienąkart Eugenijus Šaltis skaitė Žemaitijos metams skirtą kūrinį apie vietovardžius. Paprašėm jo padėti, ir jie abu su Edmundu Mažrimu pateikė 6 ar 7 pavadinimų variantus. E. Mažrimas labiausiai pagrindė būtent Saulėkalnį. Tada jie dar pajuokavo – būsim krikšto tėvai, – paprašyta papasakoti vardynų priešistorę, prisiminė Jurgita Brazauskienė.

Vardynų scenarijų ji parašė remdamasi 27 metus folkloro ansambliui „Palvijai“ vadovavusios etnografės Anastazijos Pečkaitienės užrašais – ten aprašytos visos krikštynų apeigos, papasakotos senų žmonių.

– Pasikvietėm Arūną Rakevičių, kad pagrotų, ir visi šovėm į Saulėkalnį. Tai labai unikali vieta – kalnas, aukštas skardis, o apačioje Jūra teka, į ją įteka Šunija. Su fakelais padainavom, pakalbėjom, pašokom ir parkiūtinom į vidų, – pasakojo J. Brazauskienė.

E. Mažrimas visus supažindino su Saulėkalnio istorija, prieš keletą dešimtmečių čia atliktais tyrinėjimais

– Įspūdingą eiseną į Saulėkalnį puošė deglai, skambėjo tradicinės kanklės ir dainos, ant kalno ansambliečiai pašoko smagių šokių. Nuotaika visų buvo neišpasakytai pakili, smagi, žodžiais sunkiai nupasakojama... – paprašytas pasidalinti įspūdžiais, pasakojo ir E. Šaltis.

Grįžtančius į centrą visus daina sutiko Arūnas Rakevičius su savo ansamblio dainininkėmis Violeta Girdžiuviene ir Nijole Rakevičiene. 

Prisiekė krivio lazdai

Pas senąsias krikštynų apeigas, pasak J. Brazauskienės, ant stalo būdavo padedama 12 burokėlių, į juos įstatydavo žvakutes ir uždegdavo. Tada vyriausioji gaspadinė į stalą atnešdavo kugelį su kiaulės palūpiu.

– Tada Eugenijus „patapo“ klebonu, o ansamblio nariai iškilmingai prisiekė visiems norkaitiškiams ir krivio lazdai būti ištikimi ansambliui. Ta lazda, pabuvojusi visų norkaitiškių namuose, po trijų mėnesių grįžo į mūsų centrą. Ji kaip mūsų kaimo simbolis, – pasakojo J. Brazauskienė.  

Paskui ji apjuosė visus ansamblio narius 11 m ilgio žydra juosta – tokia juosta krikštijant būdavo apvyniojami naujagimiai, Eugenijus juos palaimino ir kiekvienam padovanojom po muilo gabalėlį – krikšto tėvai visada anksčiau dovanodavo muilą.

– Stalą nukrovėm rūtom, mūsų pačių užaugintom – per krikštynas ant stalo turėdavo būti rūtų.  Visus pakilnojom ant suoliuko pagal senas tradicijas, – apie vardynų apeigas pasakojo centro vadovė, – o kūminai vis nuiminėjo ant virvutės suvertas baronkas, vis po porą iš abiejų galų. Turi likti viena, neporinė, ją pakabindavo virš vygės, tikėdamiesi, kad kitais metais gandrai vėl aplankys tą šeimą. Virš stalo tą baronkėlę parišau, kad kitais metais „Saulėkalnis“ dar paūgėtų, būtų dvigubai didesnis.

Savo patirtimi pasidalijo Anastazija Pečkaitienė, ilgametė folkloro ansamblio „Palvija“ vadovė ir įkūrėja Eičiuose, sveikino bendruomenės pirmininkė Birutė Globienė, visi vaišinosi tradiciniais gardžiais valgiais ir gėrimais.

Visi linkėjo ilgiausių metų šiam puikiam kolektyvui, centro vadovei, ansamblio vadovei ir visiems dalyviams.

„Saulėkalniui“ vos vieneri, o nuveikta daug

Ansamblis tądien minėjo savo veiklos metines. Pasak J. Brazauskienės, J. Kažukauskienės suburtas kolektyvas, kuriame – 30 narių, jau spėjo išgarsėti ne tik Tauragėje, bet ir plačiau Lietuvoje. Pradėjęs nuo užgavėnių Tauragėje, kolektyvas dalyvavo šventėje ant Rambyno kalno, festivalyje

„Trimitatis“ Klaipėdoje, pasakorių konkurse Šilalėje, daug važinėjo su projektu „Palangos Juzė“.

Pasak J. Brazauskienės, vyriausia kolektyvė – Zofija Bernotienė, neseniai šventusi 70-metį, jauniausia Gintautė šiemet pradėjo eiti į pirmą klasę.

Jaunosios kanklininkės dabar ruošiasi dalyvauti ateinančių metų moksleivių dainų šventėje Vilniuje.

– Kolektyvas įtraukė kone visą kaimą ir nuolat džiugina savo pasiekimais, – pasakojo J. Brazauskienė. – Ypač smagu tai, kad jame buriasi ištisos šeimos, vaikai, vaikaičiai, padeda visa bendruomenė, jos pirmininkė.

 

Daugiau straipsnių