Asmenybės

Pirmasis lėktuvas Tauragėje ir brangiausias atvirukas
  • Įkelta: 2020-03-22

Vsevolodas Abramovičius 1911-1912 m. Muziejaus archyvo nuotrauka

Darius KINIULIS
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas

Kovo 7 d. tarptautiniame aukcionų tinklapyje ebay.de už 189 € buvo parduotas vienas rečiausių Tauragės atvirukų. Tiesą sakant, jis nebuvo žinomas straipsnio autoriui. Iki šiol atvirukas nebuvo išspausdintas nė viename leidinyje apie Tauragę, nebuvo žinoma ši nuotrauka ir interneto platybėse. Labai tikėtina, kad tai brangiausiai istorijoje parduotas atvirlaiškis, vaizduojantis Tauragę. Vilniečio paskelbtame aukcione atvirukas iškeliavo pas nežinomą kolekcionierių. Belieka viltis, kad atvirukas liko Lietuvoje. Gerai bent tai, kad geros kokybės skaitmeninis vaizdas dabar liks muziejaus fonduose, na, o dosnios rėmėjos Marinos Kulčinskajos dėka Tauragės krašto muziejui nupirkti kiti du reti carinės Tauragės atvirukai. 

Kas atviruke vaizduojama? 

Atvirlaiškis išleistas 1912 m. Nespalvotoje nuotraukoje matomas lėktuvas, apstotas žmonių: uniformuotų vyrų, pasipuošusių moterų ir vaikų. Viduryje stovi lakūnas ir bent vienas keleivis –navigatorius. Viršuje užrašas rusų kalba: „Aviatorius Abramovičius Tauragėje per skrydį Berlynas–Sankt Peterburgas“. Uniformuoti vyrai, tikėtina, muitinės, kariuomenės darbuotojai. Nemaža tikimybė, kad tarp jų yra ir muitinės viršininkas Dosužkovas, apie kurį vis dar labai mažai žinome. Išgirdus Abramovičiaus pavardę tauragiškiui iškart kils asociacija su rusų oligarchu Romanu Abramovičiumi ir jo šaknimis Tauragėje, tačiau šis lakūnas tik bendrapavardis, tada vos 22 m. žydų kilmės rusų aviacijos pradininkas. 

Vsevolodas Abramovičius 

Lakūnas gimė 1890 m. rugpjūčio 11 d. Odesoje, Michailo Solomonovičiaus Abramovičiaus (1859–1940), rusų-žydų poeto ir žydų literatūros klasiko Mendele Moyher-Sforim (Solomono Moisejevičiaus Abramovičiaus) sūnaus, šeimoje. Po mokyklos įstojo į Šarlotenburgo politechnikos institutą Vokietijoje, kurį baigė 1911 m. Tų metų spalio 9 d. Vsevolodas Abramovičius baigė brolių V. ir O. Raitų (Wright) draugijos aviacijos mokyklą, vadovaujamas garsaus instruktoriaus kapitono Engelhardto, kuris netrukus mirė per vieną iš savo skrydžių. 

Atvirukas, įamžinęs V. Abramovičiaus nusileidimą Tauragėje 1912 m.

 
Abramovičius liko aviacijos mokykloje kaip instruktorius. Jis dirbo „Flugmaschinen Wright-Gesellschaft“ Johannisthalyje. „Wright“ įtaisai, ypač vokiški, pasižymėjo trapumu. V. Abramovičiui skrendant, lėktuvo dalys ne kartą lūžo, o vieną kartą aparatas ėmė lūžti ore. Vsevolodas vos sugebėjo sėkmingai nusileisti, nes lėktuvas subyrėjo į dalis. 
 
Tais pačiais metais gabus vyras išrado prietaisą vėjo greičiui nustatyti. Nuo 1911 m. jis jau yra pagrindinis Wright draugijos pilotas ir vos 21-erių – pripažintas vienu geriausių instruktorių Vokietijoje. 1912 m. Abramovičius per aviacines varžybas Berlyne užfiksavo aukščio rekordą su keleiviu 2100 m aukštyje, naudojant smarkiai patobulintą lėktuvą „Wright-Abramovich“. Šiuo lėktuvu lakūnas leidosi ir į didžiąją kelionę. 

Nusileidimas Tauragėje 

Suskaitmenintuose Lietuvos laikraščių archyvuose pavyko rasti trumpą žinutę apie šį įvykį. Lietuviškame laikraštyje „Vienybė“ 1912 m. liepos 17 d. (30 d. dabartiniu laiku), Nr. 20 rašoma: 

„Šiandien 7 liepos mėnesio iš Prūsų atlėkė į Tauragę orlaivis, 7:25 valandos ryto, lekiąs į Rygą ir Peterburgą: nusileido pirmą kartą už Tauragės ant dirvų Vizbutų dvaro: iš ten palėkė ant miestelio ganyklų prie kapų ir ten nusileido. 7-oje valandoje vakaro pasikėlė, palakstė ir išlėkė į Šiaulius. Per dieną visa Tauragė vėpsojo. Buvo privažiavusių Vokiečių iš Prūsų ir visokių valdininkų iš čia pat pažiūrėti ir fotografijas nutraukti. Pirmiau kelių dienų lėkė kiti, bet nebuvo apsistoję Tauragėje. Jau dabar lakstymas orlaiviu nebnaujiena mūsų krašte. Kirvelis“. Tie minimi „pirmiau kelių dienų“ skridę kiti lakūnai, matyt, buvo V. Abramovičių laikinai lydėję draugai Vokietijos pilotai, tačiau apie juos informacijos nėra. 

Ilgas skrydis 

Lakūnas tuo metu išbandė savo rankomis ištobulintą lėktuvą – aeroplaną. Jis gerokai patobulino brolių Raitų lėktuvą. Padarė jį manevringesnį ir atsparesnį vėjo gūsiams. Įdėjęs tiems laikams galingą variklį „NAG-90“, vyras nusprendė išbandyti savo kūrinį ilgoje kelionėje. Natūralu, kad toks įvykis sulaukė didžiulio visuomenės dėmesio, apie 1500 km kelionę iš Berlyno į Peterburgą buvo nuolat rašoma Rusijos imperijos spaudoje. Pirmąjį lėktuvą broliai Raitai į orą buvo pakėlę vos prieš devynerius metus. Lėktuvai tada dar buvo kūdikystės raidos stadijoje. 

Kadangi iš Tauragės lakūnas skrido į Šiaulius, laikėsi tiesaus Hanzos plento. Kelionė truko 23 dienas, nors ore lėktuvas išbuvo tik 17 valandų. Skrisdavo ryte ir vakare. Laikydavosi 1000–1300 m aukštyje. Įvairiems Rusijos spaudos leidiniams V. Abramovičius pasakojo, kad nuskristi tokį atstumą galėjo ir per keturias dienas, tačiau nuolat lydėjo nesėkmės. Tekdavo stabtelėti ne tik dėl variklio gedimų. Nusileidęs Karaliaučiuje, tuometiniame KionigsbergeVsevolodas buvo sulaikytas policijos. Mat pareigūnas labai susidomėjo lakūno kilme. Policininkas atlyžo tik tuomet, kai lakūnas perspėjo jį savo poelgiu įžeidžiant patį imperatorių Vilhelmą II. O tuo metu iš Berlyno į visus miestus skriejo telegramos, prašančios sutikti lakūną, atvežti jam kuro. Berlyno valdžia tikėjosi, kad lėktuvas jau kirto Vokietijos sieną ir nė neįtarė apie „uolius“ Karaliaučiaus pareigūnus. 

Nuotykiai Šiauliuose ir Joniškyje 

Taigi, paskraidęs virš Tauragės, nutūpęs Visbutuose ir netoli senųjų miesto kapinių, vyras vakare 1912 m. liepos 7 d. (20 d. pagal dabarties kalendorių) išskrido į Šiaulius. Tame pačiame lietuviškame „Vienybės“ laikraštyje yra žinutė ir iš Šiaulių: 

„Liepos 8 d. atlėkė į Šiaulius lakūnas Abromavičius, lekiąs iš Berlyno į Peterburgą. Tą dieną rytą apie 6 valandą nusileido Lieporių sodžiaus pievose ir, palikęs savo mašiną sergėti policijai, nuvažiavo į Šiaulius pavalgyti ir pailsėti. Vakare išlėkė toliaus. Žmonių žiūrėti buvo prisirinkę didelė daugybė. Apie Joniškį sugedo mašina, todėl sugaišo dvi dieni, kol iš Berlino atvežė naują mašinos dalį sugedusiai atmainyti“. Tokie buvo Rusijos aviacijos pradininko nuotykiai Lietuvos teritorijoje. Kelionę lakūnas baigė sėkmingai, tačiau tik po 23 dienų. Ekipažas orientavosi pagal žemėlapius. Porininkas buvo puikus navigatorius, nes daug skraidė su dirižabliais. Jo dėka aeroplanas ne kartą sugebėjo išvengti audros debesų. Plerpiant varikliui skrydžio metu jie ne kalbėjo, o susirašinėjo. Šioje kelionėje V. Abramovičius pasiekė vieną iš savo rekordų – už Rygos, bandydamas naująjį savo variklį, dešimt minučių skrido 155 varstų per valandą greičiu. Varstas – Rusijoje tuo metu naudotas ilgio matas, lygus 1,067 km. 

Lakūno likimas 

Deja, V. Abramovičius žuvo po metų, kai mokė skraidyti Jekateriną Šachovskają – vieną pirmųjų Rusijos lakūnių, kartais vadinamą kunigaikštyte. Jos pilotuojamas lėktuvas tėškėsi į žemę. Moteris traumų beveik nepatyrė, o V. Abramovičius žuvo. J. Šachovskaja po šios tragedijos viešai paskelbė daugiau niekada neskraidysianti, tačiau dar po metų užsirašė į Rusijos karines oro pajėgas. 

Tauragės neaplenkė naujovės 

XIX a. pab.XX a. pr. buvo technologijų proveržio laikas. Ir nors Tauragėje carinės Rusijos laikais pramonės beveik nebuvo, su naujovėmis apylinkių žmonės susipažindavo. Dar apie 1865 m. Tauragės pašte įrengtas telegrafas. Nuo 1896 m. per Tauragę kartais prariedėdavo pirmasis automobilis, skirtas plentui prižiūrėti. 1908 m. buvo įsimintini dėl dviejų faktų. Nuo Lauksargių iki Mintaujos (Jelgavos) pradėjo kursuoti pirmieji autobusai, o taip pat tais metais per Tauragę pralėkė automobilių lenktynių aplink pasaulį Niujorkas-Paryžius dalyviai. Italų komanda su visu automobiliu net tris paras buvo sustabdyta pilyje-muitinėje. Kol kas nežinoma data, bet labai tikėtina, kad pašte, o gal ir pilyje, tuo metu jau buvo ir telefono ryšys bei elektros šviesa. 1912 m. draugiškai kartu paminklą Tauragės konvencijai stačiusi ir lėktuvais skraidžiusi Rusija ir Vokietija, 1914 m. taps mirtinomis priešėmis, o technologijų pažanga bus panaudota sėti neregėto mąsto žudynėms Didžiajame (Pirmąjame pasauliniame) kare. Tikėtina, kad Rusijos kariniuose archyvuose saugoma ir daugiau nuotraukų su Tauragėje besisvečiuojančiu lakūnu. 

 

Daugiau straipsnių