Asmenybės

Lietuva lietuvio širdy
  • Įkelta: 2017-11-17
Genovaitė URMONAITĖ
Tauragės asociacijos „Mažoji scena“ teatro režisierė

Prieš porą savaičių Rygos lietuvių vidurinėje mokykloje su  B. Baltrušaitytės  viešosios bibliotekos vaikų skyriaus vyr. bibliotekininke  Birute Jogėliene pradinių klasių mokiniams parodėme spektaklį „Pasaka Nr. 117“, o vyresniesiems pristatėme Tautinį kostiumą ir Lietuvos regionus kelionėje po šalį su Batuotu katinu ir Lietuvaite.

Šių metų susitikimą daugiau nei prieš pusmetį derinome su Rygos lietuvių bendruomenės pirmininku ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininko pavaduotoju Rolandu  Žalnieriumi, kuris mokyklos ir lietuvių bendruomenės vardu dėkoja Tauragės savivaldybei ir merui Sigitui Mičiuliui už svečių atvykimą ir dovanas, galimybę matyti lietuviškus pasirodymus.

Dalyvavome istoriniame įvykyje – buvo  atidaryta unikali paroda ir išleista istorinė knyga apie Latvijos ir Lietuvos  mokslo, meno, politikos veikėjus, kurie mokėsi  Mintaujos (dabar Jelgava) gimnazijoje ir kurie  realiai kūrė Lietuvą ir Latviją prieš 1OO metų. Norisi ir dabar sutikti  tokių tikrų patriotų, tokių idealistų, apie kuriuos skaitau toje gražiai  išleistoje knygoje.

Su Rygos lietuvių vidurine mokykla ir Rygos lietuvių bendruomene draugystė prasidėjo 2004-aisiais metais. Menu, kai dar dirbdama liaudies teatro režisiere, gavau tuomečio Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje Osvaldo Čiukšio kvietimą atvykti į Rygą ir užmegzti draugystės ryšius su ten gyvenančiais lietuviais. Su tuometine mokyklos direktore Aldona, bendruomenės nariais iškart pavyko susidraugauti. Tų pačių metų  rudenį didelis būrys teatralų, keletas artimųjų Rygoje šventėme mano gimimo dieną, ir, žinoma, vaidinome spektaklius. Vaikams lietuvių mokykloje parodėme Kazimieros Kymantaitės spektaklį  „Gimtoji žemelė“.  O lietuvių bendruomenei  Vaižganto  „Jonas“ (pagal apysaką „Nebylys“).

Ne vieną kartą teko bendrauti įvairiuose kultūriniuose renginiuose su Lietuvoje ir užsienyje gyvenančiais lietuviais su poetinėmis muzikinėmis kompozicijomis, vaikiškais spektakliais, profesionalias atlikėjais. Tačiau visai kitoks jausmas, kai gali  važiuoti su kaip įmanoma didesniu artistų būriu, nes visada noriu dalintis, nors tokios išvykos su asociacijos „Mažoji scena“ teatru, švelniai tariant, kerta per kišenę. Bet prieš ketverius metus, Kalėdiniu laikotarpiu, pakviesti Rygos lietuvių bendruomenės atvykti su spektakliu  „Asociacijos  Vaciukas“, atsisakyti negalėjome. Atsisakė vienas vairuotojas, nes labai pustė, kelio sąlygos buvo nepavydėtinos, bet vairuotojas Vidmantas nepaliko mūsų „ant ledo“ per šaltį ir per sniegą... Ir vėl pasisekė, nes tikėjome, kad mūsų laukia, jeigu  kviečia. O mes privalome dauginti gėrį.

Daugiau straipsnių