Aktualijos

Planą įdarbinti 200 ukrainiečių sužlugdė pandemija
  • Įkelta: 2020-07-28

Nuotraukų koliažas

Ketvirtus metus veikianti UAB „Darbo turas“ įdarbina iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykstančius žmones. Iki šių metų pradžios verslas augo sparčiai – iš viso, pasak bendrovės vadovo Tomo Juodikio, pavyko į šalies darbo rinką įlieti apie 1000 profesijų, kurių Lietuvoje trūksta, darbuotojų. Žemę iš po kojų išmušė kaip žaibas iš giedro dangaus trenkusi pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas. Direktorius neslepia – nors dabar karantinas  atšauktas, kol kas grįžti į normalias vėžes nepavyksta ir nežinia kada pavyks – „Darbo turas“ vis dar prastovoje.

Pasak T. Juodikio, liūdniausia, kad prieš pat karantiną, kovo 13-ąją, buvo įvykdytas projektas įdarbinti 200 žmonių iš Ukrainos, tačiau dėl karantino jis sustojo.

– Žmonės buvo atrinkti, didelei daliai jau ir dokumentai buvo paruošti, kiti vizas buvo gavę, ir viskas užsidarė. Kitas dalykas – kovo 13-ąją dar pridavinėjom dokumentus Užimtumo tarnybai, kad gautume leidimus dirbti, tačiau jų jau nebenagrinėjo. Nuo kovo 16-osios, kai buvo paskelbtas karantinas, leidimų dirbti Užimtumo tarnyba nebeišdavinėjo, kirsti Europos Sąjungos sienos žmonės nebegalėjo. Niekas iš trečiųjų šalių, išskyrus tuos, kurie turi leidimą gyventi, arba tarptautinių reisų vairuotojai, turintys tam tikrą dokumentą. Taigi praktiškai darbuotojams visos sienos buvo uždarytos, – pasakojo UAB „Darbo turas“ direktorius.

Tomas Juodikis, UAB „Darbo turas“ vadovas. Autorės nuotrauka

Dirbti mūsų šalyje galėjo tie darbuotojai, kurie prasidėjus karantinui buvo čia – net ir tie, kuriems baigėsi darbo vizos. Pranešus Migracijos tarnybai jiems leista būti čia, kol baigsis karantinas, kad nevažinėtų per sienas. Likusiems Lietuvoje užsieniečiams reikia pratęsinėti leidimus laikinai gyventi, tam „Darbo turas“ ir dirba po valandą per dieną.

Pasak jo, prieš nepilną mėnesį Ukrainoje vėl pradėjo dirbti vizų centrai. Tie, kurie patenka į trūkstamų Lietuvoje profesijų sąrašą, jau gali teikti dokumentus, bet judėjimas tarp šalių labai sudėtingas, be to, buvo būtina saviizoliacija. Tai labai problematiška – atvykęs žmogus dvi savaites negali dirbti, o turi pragyventi. Pragyvenimas Lietuvoje gal panašus kaip Ukrainos didmiesčiuose, tačiau nakvynė labai brangi. Kas už tai turi mokėti – ar darbdavys, ar jis pats? Neaišku. O kai daug tokių klausimų, viskas stoja.

Daugiausiai darbuotojų, pasak T. Juodikio, įmonė įdarbina iš Ukrainos, buvo ir baltarusių, gruzinų, uzbekų, rusų.

T. Juodikis pasakoja, kad Ukrainoje yra labai daug fiktyvių firmų, kurios pardavinėja, pavyzdžiui, brangiai apmokamus darbus Skandinavijoje, kur jie net neturi galimybių susitvarkyti dokumentų.

Žmonės sumoka pinigus agentūrai, o ji po kelių dienų tiesiog dingsta. UAB „Darbo turas“, pasak jo, dirba su patikimais partneriais Kijeve, kurie dirba oficialiai, turi licencijas ir žmonių neapgaudinėja.

Nuo šio pirmadienį būtinybė saviizoliuotis Ukrainos piliečiams panaikinta. Tačiau UAB „Darbo turas“ iki šiol vis ar prastovoje. Kodėl?

– Pilnu tempu dirbti vis dar negalime, nes dabar Užimtumo tarnyba pakeitė Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, – sakė T. Juodikis.

Mat norėdami čia pradėti dirbti prieš gaudami vizą arba leidimą gyventi užsieniečiai turi gauti Užimtumo tarnybos leidimą. Jo nereikia tiems, kas turi profesiją, kuri įrašyta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Antrąjį 2019 m. pusmetį sąraše buvo 16 profesijų. Pirmąjį šių metų pusmetį jų padaugėjo keturis kartus ir buvo per 60. Šis sąrašas atnaujinamas kas pusmetį. Dabar, nuo liepos 1-osios, sąrašas vėl labai „sulyso“.

– Praktiškai liko vien metalo apdirbimas, – aiškina direktorius. – Nebereikia siuvėjų, iš statybų liko tik suvirintojai. Pramonei irgi visų rūšių suvirintojai, metalo lankstymas ir kitoks apdirbimas, dar kelios profesijos liko maisto pramonėje – išgyslintojas, išpjaustytojas, mėsininkas.

Paklaustas, kodėl, negi darbuotojų trūkumo nebėra, direktorius svarsto, kad per karantiną nedarbas padidėjo, Užimtumo tarnyboje užsiregistravo daug žmonių, galbūt emigrantų grįžo.

– Čia kaip mokytojų – visur spaudoje rašo, kad trūksta tūkstančio mokytojų, tačiau Užimtumo tarnyboje jų registruota du tūkstančiai, – sako T. Juodikis.

Apskritai, pasak T. Juodikio, mūsų šalyje įdarbinti galima tik turintį kvalifikaciją darbuotoją – kaip minimumą baigusį technikumą ar profesinę mokyklą. Jei žmogus turi kvalifikaciją, darbo stažo, galima prašyti leidimo jį įdarbinti, net jei jo profesija neįrašyta į trūkstamų Lietuvoje sąrašą.

– Tuos prašymus Užimtumo tarnyba pradėjo nagrinėti nuo pirmadienio, tai po truputį jau bandysim įsivažiuoti, bet dar kol kas sudėtinga, – sakė T. Juodikis.

Paklaustas, kaip mato įmonės perspektyvą, jei prasidėtų antroji koronaviruso banga, jis svarsto, kad tada būtų labai blogai.

– Nors ir dabar yra blogai, niekas nevyksta. Kur keturiese dirbdavom pilną darbo dieną, tai dabar laikas nuo laiko ateinam vienas kitas, pasižiūrim paštą, atsakom į laiškus, susitvarkom kas reikalinga, ir viskas. Tuo labiau, nei sezoninių darbuotojų negalėjom atvežti, kadangi jiems leidimus dirbti irgi reikia gauti iš Užimtumo tarnybos. Ankstesniais metais jų būdavo nemažai – prie uogų skynimo, derliaus nuėmimo, kurortų viešbučiuose, restoranuose – virėjų, kambarinių, – pasakojo direktorius. – Pas mus jau kaip ir susitvarkė viskas, bet kol kitose šalyse nesusitvarko, tol neina įsibėgėti. Juk daug mūsų šalies įmonių susijusios su užsieniu. Kol ten verslas neatsigauna, sunku įsivažiuoti ir mūsų verslui. Bandėm kreiptis į įmones, tačiau, sako, kol kas apie naujų žmonių priėmimą negalvosim. Tačiau jei tos antrosios bangos nebus, manau, vėl po truputį įsivažiuosim.

 

Daugiau straipsnių