Aktualijos

Problemų šaltinis – niekaip nenunykstantis alyvos kelmas
  • Įkelta: 2020-06-23

Kairėje – Vandos šeimos kapas, dešinėje – 1965 m. mirusio romo kapas. Autorės nuotrauka

 

Margarita RIMKUTĖ
margarita@taurageszinios.lt

Į redakciją kreipėsi dėl savo artimųjų kapo senosiose miesto kapinėse susirūpinusi tauragiškė. Moteris teigė patekusi į tokią situaciją, su kuria pačiai susidoroti nepavyksta: greta jos artimųjų  kapavietės pūpso nupjautos alyvos kelmas, kurio šaknys ėmė skverbtis po jos prižiūrimo kapo borteliais.

– Prie mūsų šeimos kapo, ant gretimo kapo augo alyvos. Jos buvo iškirstos, liko kelmas. Prieš dvejus metus į tą kelmą susimetė širšės. Kartą tvarkant kapą jos mane stipriai sugėlė. O aš esu alergiška. Ėmiau tinti, galvojau, kad mirsiu, – pasakojo Vanda (pavardė redakcijai žinoma).

Moteris teigė esanti dėkinga seniūnui Žilvinui Majui (tada dar seniūno pavaduotojui, jo iniciatyva tos alyvos buvo iškirstos, tačiau vis dar ramybės neduoda likęs kelmas, mat šaknys esą skverbiasi ir plinta toliau bei verčia jos šeimos kapavietės bortelį. Vanda teigė gyvenanti viena ir neturinti šią problemą išspręsti galinčių artimųjų.

Pašnekovė kalbėdama braukė ašaras. Kape, apie kurį ji kalba, palaidoti jos vyras ir dukra. Ypatingą dėmesį kapavietės tvarkymui skirianti moteris trokšta apie kapelį įrengti taką, tačiau tam  trukdo alyvos šaknys. O pasodinta ji buvo ant, pasak Vandos, romo kapo.

Alyvos krūmo likučiai, kuriame buvo įsikūrusios širšės (romo kapas kairėje)Autorės nuotrauka

– Paskutinį kartą šį kapą lankančius čigonus mačiau prieš kokius dvidešimt metų. Jie papuotavo ant kapo, paliko maisto ir išvyko. Daugiau jų nemačiau, nežinau, kas jie, – sakė moteris.

Kapas jau virtęs tiesiog kauburėliu, kurio viduryje – žolėmis apaugęs kelmas.

Ar yra galimybė pašalinti kelmą, pasiteiravome UAB „Dunokai“ direktorės Gintarės Rakauskienės.

– Kelmą reikėtų frezuoti, išardyti, tačiau klausimas, ar įmanoma prie jo privažiuoti su technika. Ar nenutiks taip, kad vieniems padėdami, pakenksime kitiems? – iškėlė klausimą G. Rakauskienė. – Kai moteris turėjo problemų dėl širšių, aš tada „Dunokuose“ dar nedirbau, tačiau, manau, kuri nors iš specialisčių man galėtų papasakoti situaciją. Kalbant apskritai, visose kapinėse yra panašių „skaudulių“, vietų, kurias būtina tvarkyti, vietų, kurių aplinkos tvarkymui anksčiau nebuvo skiriama dėmesio.

 

 

 

Daugiau straipsnių