Aktualijos

Naujoji „Dunokų“ vadovė Gintarė Rakauskienė: tokio vadovų neūkiškumo nemačiau dar niekur
  • Įkelta: 2019-11-14

Autorės nuotraukos

Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Savivaldybė jau šeštąjį kartą paskelbė „Dunokų“ kontrolinio akcijų paketo aukcioną. Rugsėjo pabaigoje pasitraukus bendrovės vadovui Audriui Mosėjui, jo pareigas perėmė Gintarė Rakauskienė. Apie valdiškas įmones gaji nuomonė, jog ir dirbama ten „valdiškai“. Ne paslaptis, jog buvęs direktorius A. Mosėjus su žiniasklaida nebuvo pratęs atvirauti. Taigi, kokia tikra privatizuojamos bendrovės būklė? Ar tikrai „Dunokai“, pagal kai kurių politikų mėgstamą metaforą, – „višta, dedanti auksinius kiaušinius“? Visa tai paaiškėjo žurnalistams pagaliau pravėrus įmonės direktoriaus kabineto duris.

Rajono savivaldybė skelbia pakartotinį UAB „Dunokai“ kontrolinio akcijų paketo pardavimo aukcioną. Privatizuojamos bendrovės akcijos šįkart įvertintos 709 094 Eur. Nuo 2017-ųjų, kai pirmą kartą buvo bandoma parduoti įmonę, savivaldybės valdomų akcijų kaina sumažinta jau 208 tūkst. eurų arba daugiau nei 20 procentų. Ar šįkart atsiras pirkėjas, paaiškės lapkričio 21 dieną, kai bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, jeigu tokių bus.

Tuo tarpu pačioje bendrovėje vyksta pokyčiai. Iš pareigų pasitraukus penkerius metus įmonei vadovavusiam Audriui Mosėjui, valdyba pasirašė terminuotą darbo sutartį su nauja direktore – Gintare Rakauskiene. Kitaip nei buvęs vadovas, po mėnesio, darbo vietoje „apšilusi kojas“, moteris sutiko į savo kabinetą įsileisti žurnalistus ir pasikalbėti apie nuotaikas ir padėtį privatizuojamoje bendrovėje.

Paklausta, ar šiuo atveju galioja principas „nauja šluota naujai šluoja“, naujoji vadovė ramina, jog jaudintis įmonės darbuotojams tikrai nereikia – tiems, kurie sąžiningai atlieka savo darbą, jo prarasti tikrai negresia. Atvirkščiai, anot G. Rakauskienės, ji savo misija laiko surasti čia dirbantiems žmonėms darbo, o įmonei – naujų užsakymų bei pajamų.

– Šiuo metu įmonė yra patekusi į tokią, sakykim, mini finansinę krizę. Tačiau mes ieškom naujų veiklos sričių, štai kaip tik dabar pradėjom teikti technikos nuomos paslaugą, tikrai yra įmonių ir įstaigų, kurioms mūsų turima technika yra reikalinga. Taip pat mes galime teikti įvairias komunalines paslaugas, kaip kelių valymas ar asfaltavimas, kuriomis stambios įmonės, kaip „Kauno tiltai“, neužsiima. Ką aš pamačiau atėjusi į „Dunokus“, kad tai yra gryniausias verslas, ir klausimo, kodėl savivaldybė nori ją parduoti, nebekyla. Bendrovė veikia absoliučiai rinkos sąlygomis, miesto valymo, šiukšlių išvežimo, asfaltavimo paslaugas teikia laimėjusi konkursus, jokių protekcijų ar  lėšų nuostoliams dengti iš savivaldybės negauna. Ir potencialą bendrovė turi labai didelį, „Dunokų“ veiklą galima išplėtoti, todėl naujiems savininkams tikrai bus ką čia veikti, – kalbėjo G. Rakauskienė.

Moteris neslepia, jog laikinai vadovauti „Dunokams“ jos buvo paprašyta dėl turimos patirties kitoje savivaldybės komunalinių paslaugų įmonėje – UAB „Tauragės butų ūkis“, kur ji dirbo devynerius metus, bei Tauragės šilumos tinkluose.

G. Rakauskienė atskleidė, jog, pagal jos turimus finansinius duomenis, šie metai gali būti pirmieji per ilgą laikotarpį, kai bendrovė dirbo nuostolingai. Anot jos, tokia situacija susidarė dėl buvusių vadovų neūkiškumo, perėmus valdymą jai tapo akivaizdu, jog įmonė gyveno šia diena ir jokioms permainoms nesiruošė.  

– Ateidama į „Dunokus“ tikėjausi, jog bus vadybinės spragos ar panašūs dalykai, tačiau buvau nustebinta. Tokio neūkiškumo, kaip buvusių vadovų, dar niekur nemačiau, – kalbėjo ji. – Nuo sausio 1-osios vėl didėja minimali alga. Tam visiškai nebuvo ruoštasi. Taip pat nebuvo komunikuojama su darbuotojais apie privatizavimo procesą. Nors įmonės valdyba buvo skyrusi lėšų technikai atnaujinti, to nebuvo padaryta. Įmonėje yra darbuotojų, kurie dirba čia ir 30, ir 40 metų, yra garbaus pensinio amžiaus, ir su jais turėjo būti deramai atsisveikinta, kaip pridera padėkota už ilgametį darbą. Kodėl buvę vadovai to nepadarė, aš nežinau. Juk ir tiems žmonėms, ir man bus sunku, jei aš dabar, naujai atėjęs žmogus, turėsiu tai padaryti, – atviravo G. Rakauskienė.

Vadovė teigė, jog jos tikslas – ne optimizuoti įmonės struktūrą ar atleisti darbuotojus, o atvirkščiai, duoti jiems darbo. Todėl kai kuriems, pavyzdžiui, valytojoms, padidinti darbo krūviai, atsisakyta praktikos pareigybei skirti tik pusę etato, nes mokesčius mokėti vis tiek reikia nuo pilno etato. Tačiau ji neslėpė, jog ateidama dirbti į „Dunokus“ atsinešė kitą darbo kultūros modelį nei iki šiol čia buvęs, ir yra darbuotojų, kuriems tai nepatinka.

– Darbuotojai arba prisitaiko prie naujos darbo kultūros, arba turim atsisveikinti. Jau teko tai padaryti su vyriausiuoju mechaniku. Dabar vyksta atranka į šias pareigas. Šiaip gaji nuomonė, jog valdiškose įstaigose dirba tinginiai. Bet tinginių yra visur, taip pat ir verslo įmonėse. O čia taip pat yra labai darbščių ir atsidavusių žmonių. Mane šiek tiek išgąsdino faktas, jog darbuotojų amžiaus vidurkis – 50 metų. Tačiau, iš kurios pusės pažiūrėsi – kai kuriais atvejais tai yra privalumas. Pavyzdžiui, jaunas vairuotojas galbūt apsukresnis, tačiau neišmano automobilio mechanikos. O tas 30 metų dirbantis gali ir prie variklio „pasikrapštyti“. Tai yra labai naudinga įmonei, – teigė direktorė.

Paklausta, ar, jos nuomone, „Dunokai“, kaip kai kurie politikai mėgsta sakyti, yra „višta, dedanti  auksinius kiaušinius“, G. Rakauskienė nesulaikė šypsenos:

– Klausimas, kam ta višta deda tuos kiaušinius? Savivaldybei? Tai kad ji jų nedėjo. Gal ir galėjo dėti, jei būtų buvęs kitoks valdymas.

Daugiau straipsnių