Aktualijos

Žmonės-varlės: taip gyventi linksmiau
  • Įkelta: 2019-07-10
Autorės nuotrauka

Kolekcininkai – paslapties šleifu apgaubti žmonės. Daugybė jų įvairiais savo gyvenimo tarpsniais ką nors kolekcionuoja. Kai kurie užaugę meta šį užsiėmimą, kai kurie su kolekcionavimu susieja savo gyvenimą. Kolekcionuoti – tai ne tik rinkti mėgstamus daiktus. Kolekcionavimas tampa gyvenimo būdu. Jis suartina bendraminčius.

KVA – Kolekcionuojančių varles asociacija. Rimta, juridinį statusą, prezidentą, savo el. svetainę ir sąskaitą turinti organizacija. Kelių varlių kolekcionierių iniciatyva 2011 m. kovo 25 d. ji buvo oficialiai įregistruota, būstinė – Lukšiuose (Šakių r.), prezidentė – Reda Pečiulienė-Šilingė. Šiuo metu asociacija jungia 23 narius iš įvairių Lietuvos vietų. Tauragėje gyvena dvi varlių kolekcininkės – KVA narės Birutė Kuzminskienė ir šių eilučių autorė.

Kasmet „varlės“ renkasi paminėti organizacijos gimtadienį vis skirtinguose Lietuvos regionuose. Šiemet jis jau aštuntasis.

Ankstyvą birželio 29-osios rytą iš įvairių Lietuvos kampelių, smagiai kvaksėdamos, KVA varlytės patraukė link Suvalkijos lygumų. Visų labai laukė ir mielai pasitiko suvalkietės Dalia, Jolita ir Liuda. Apžiūrėję Dalios kolekciją, patraukėm į jos sodybą, kurioje viešpatauja ne varlės, o žirgai, bet vieni kitiems netrukdo. Ten laukė įspūdingas sutikimas, vėlyvi pusryčiai, šilti ir stiprūs seniai besimačiusių varlyčių apsikabinimai.

Po sočių pusryčių vėliavomis pasipuošusių mašinų kolona išvyko link Vištyčio ežero pakrantės, kur numatyta KVA aštuntojo gimtadienio šventė. Pakeliui aplankėme Liudos ir Jolitos varlių kolekcijas. Įspūdinga...

Vištyčio ežero poilsiavietė – įsikūrimo rūpesčiai, stalo dengimas, šurmulys... Reda pradeda ataskaitinį susirinkimą – praėjusių metų aptarimas, eiliniai rūpesčiai ir reikalai, jubiliatų sveikinimai, ateities planai. Vyksta gyva diskusija, ginčai, nuomonės, smagūs pasiplepėjimai.

Į programą įtraukta kelionė laivu po Vištyčio ežerą. Labai rizikuodami pakliūti į rusų nelaisvę, plaukiojome pavojingai arti Lietuvos-Rusijos sienos. Akį traukė gražūs pakrantės vaizdai, sparnais mojo gulbių pulkelis, įdomiai pasakojo laivo kapitonas. Vakarop įkaitusių nuo kelionės įspūdžių „varlių“ ir joms prijaučiančių pulkelis krito į vėsoką ežero vandenį. Nuostabi atgaiva. O toliau dainos, šokiai, estrada... Ir kaipgi be vakaro kulminacijos – varlių puotą aplankė užburta princesė rupūžės pavidalu. Ji pagerbė varlių karalienę Redą pagal savo tradicijas – apšlapino rankas.

Antrosios dienos rytas prasidėjo maudynėmis ežere, kava, pusryčiais. Ir vėl – į kelionę. Pakeliui visi varlininkai užsuko į unikalų muziejų, įsikūrusį ežero pakrantėje. Jo eksponatai – įvairūs meno dirbiniai iš metalo atliekų. Begalinė žmogaus, kūrusio juos, fantazija.

Organizatorės pasistengė, kad visi susirinktų ne tik švęsti, bet ir pasportuoti. Užduotis – 3,5 km pėsčiomis miško keliuku iki švento šaltinio, bet ne tik eiti ir šiaip žiopsoti. Dalia davė visiems užduotį surasti išskirtinį medį, suskaičiuoti suoliukus ir pažymėtus medžius. Tiesiog ne poilsis, o darbymetis. O štai ir šaltinis ant aukšto kalno. Aplink jį jau kuriasi naujas „Kryžių kalnas“, todėl ir varlytės atvežė savo kryžių, kurį išdrožė Jolitos vyras. Pasimeldę ir prisipylę vandens, pasijutę šiek tiek šventesni, visi pajudėjo link paskutinės, atsisveikinimo, stotelės – Basanavičiaus muziejaus. Aplankiusieji Joną Basanavičių  pavaišinti gilių kava. Nuskambėjo varlių daina, kurią puikiai atliko Jolitos anūkė ir, visi ištarė „Iki pasimatymo“...

Daugiau straipsnių