Aktualijos

Tauragės gimnazistai – pavyzdys kraštui: aplinkosaugos ir mokosi, ir ja gyvena
  • Įkelta: 2019-04-26

Sąmoninga, iniciatyvi ir tvari. Jei reiktų trimis žodžiais apibūdinti Tauragės „Versmės“ gimnazijos bendruomenę, jie būtų būtent tokie. Moksleiviai ir mokytojai myli gamtą, rūpinasi aplinkosauga ir nuolat kelia visiems aktualų klausimą: kokia mūsų planetos ateitis? Europos Parlamentas neseniai pritarė Direktyvai dėl tam tikrų vienkartinių plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo, tačiau gimnazistai užbėgo jai už akių. Be visų vykdomų projektų, suorganizavo Arbatos dieną, ragindami vieni kitus atsisakyti vienkartinių indų.

Meilė gamtai ir prasminga, ir finansiškai naudinga

Įvairios aplinkosaugos akcijos, projektai, iniciatyvos ir konkursai – Tauragės „Versmės“ gimnazijos kasdienybė. Pasak gimnazijos biologijos ir chemijos mokytojos Vitalijos Kalašinskienės, kuruojančios minėtas veiklas, vaikų požiūris į aplinkosaugą yra labai teigiamas. Jie ne tik stengiasi gyventi tvariai, bet netgi stebisi išgirdę, pavyzdžiui, apie tauragiškių daromą žalą saugomose teritorijose, kurių krašte apstu.

Tačiau vienas didžiausių gimnazistų pasiekimų – sėkmingas dalyvavimas nacionalinėje „Žaliojoje olimpiadoje“: visoje Lietuvoje organizuojamame ekologiniame projekte, skirtame vyresniųjų klasių moksleiviams. Tai aplinkosauginė iniciatyva, keičianti požiūrį į vartojimą, rūšiavimą ir antrinį atliekų panaudojimą.

„Konkurse dalyvaujame keletą metų, pernai nukeliavome iki finalo, patekome tarp 10 geriausių Lietuvos komandų. Šiemet jau iškopėme į antrąjį olimpiados etapą. Konkurso esmė – resursų taupymas, skaičiavimai, kiek sunaudojame vandens, elektros mokykloje, ekologinių žinių patikrinimas apie perdirbimą, rūšiavimą. Kiekvienais metais sugalvojame ką nors nauja: šiemet kūrėme filmuką socialiniams tinklams, praėjusiais metais plakatais, lipdukais raginome išjungti ir veltui neeikvoti šviesos, taupyti vandenį, laiku užsukti maišytuvą“, – pasakoja V. Kalašinskienė.

Dalyvavimas konkurse ne tik skatina gimnazistus rodyti dėmesį gamtai, bet atneša ir realios naudos. Pašnekovė džiaugiasi: bendruomenės įsitraukimas lemia mažesnį resursų gimnazijoje sunaudojimą.

„Šiemet sukūrėme linksmą filmuką, skatinantį taupyti. Rezultatas – už šilumą kovą sumokėjome 600 eurų mažiau nei pernai, elektros sutaupėme beveik 400 kWh per mėnesį. Tik vandens nepavyko sutaupyti, bet žinome priežastį. Dalyvavome socialiniame savivaldybės projekte ir nemokamai gavome morkų bei obuolių į mokyklą. Kasdien vaisius ir daržoves su mokiniais plaudavome, o tuomet buvo mėnuo, kai reikėjo fiksuoti sunaudojamo vandens kiekį“, – šypsosi V. Kalašinskienė.

Gimnazistų priešas – vienkartinio naudojimo plastikas

Pasak gimnazijos mokytojos, „Žalioji olimpiada“ yra tik dalis visų iniciatyvų. „Kasmet organizuojame mėnesį Žemei. Pernai jį skyrėme paukščiams: supažindinome su skirtingomis rūšimis, vietoje skambučio skambėjo jų balsai. Šiemet tema buvo augalai, suorganizavome 4 savaičių projektą. Kiekviena dalis buvo skirta vis kitokia spalva žydintiems augalams, mokiniai ir mokytojai rengėsi savaitės spalva. Prisijungėme prie kitų Žemės dienos iniciatyvų, pavyzdžiui, mūsų šokėjai šoko Vilniuje prie Baltojo tilto. Baigiantis mėnesiui, suorganizavome arbatos dieną, raginome atsisakyti plastikinių vienkartinių indų. Ir mokiniai atsinešė savus, nepaliko jokių atliekų“, – kalba pašnekovė. 

Gimnazistai rūpinasi ne tik savo bendruomenės švietimu, bet ir organizavo mažąją „Žaliąją olimpiadą“ rajono mokyklų moksleiviams apie atliekų rūšiavimą, perdirbimą, atliekų daromą žalą aplinkai. Mokytojos teigimu – gamta mokiniams rūpi ir ypač plastiko problematika.

„Smagu, kai su vaikais kalbiesi per pamokas ir girdi pritarimą plastiko mažinimui. Gimnazistai sutinka: plastikinių maišelių, puodelių reikia atsisakyti. Verčiau naudoti daugkartinius indus – vaikai tai stengiasi daryti namuose, taip pat rūšiuoja. Mokiniai rodo rūpestį ir supranta plastiko daromą žalą aplinkai, gyvajai gamtai, ir teigia – to neturėtų būti“, – sako pedagogė.

Mokslas teikia vilties: plastikas vandenynuose turėtų suirti

Plastiko pertekliui aplinkoje neabejingi ne tik gimnazistai, bet ir europarlamentarai. Nuo 2021 m. vidurio turėtų įsigalioti draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles.

Bus siekiama iki 2026 m. gerokai sumažinti maisto, skirto nedelsiant suvalgyti vietoje arba išsinešti, taros ir gėrimų indelių su kamšteliais ir dangteliais suvartojimą.

Taip pat numatytas reikalavimas ženklinti kai kuriuos vienkartinius plastikinius gaminius, kad vartotojai žinotų, kaip juos tvarkyti ir kad juose yra plastiko (pavyzdžiui, drėgnos vienkartinės servetėlės, higieniniai paketai ir pan.).

Kauno Technologijų universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas doc. dr. Visvaldas Varžinskas teigia – visos šiuo metu vykstančios iniciatyvos, ES teisinio reguliavimo pakeitimai ar atsirandantys ribojimai yra betarpiškai susiję su esamos aplinkos situacijos tyrimų rezultatais.

„Augantys neperdirbamų pakuočių kalnai sąvartynuose, vandenynai ir jūros užterštos vienkartiniais plastiko produktais, didėjanti aplinkos tarša pavojingais mikroplastikais – tai pasekmė, su kuria bandoma tvarkytis tik dabar. Jau seniai kartu su kolegomis mokslininkais bandome ieškoti atsakymų į klausimus, kaip atrodys ateities pakuotės? Šiandien pasaulyje pristatytos inovacijos, kuo pakeisti plastiką, sukėlė didelį susidomėjimą. Buteliukas geriamam vandeniui, gaminamas ne iš PET, o iš celiuliozės, papuolęs į vandenyną, suyra vos per 2 savaites. Ir tokių alternatyvų plastikui tik daugės“, – įsitikinęs V. Varžinskas. 

Daugiau straipsnių