Aktualijos

Pinigus kaimo ir miesto žvyrkeliams dalins per pusę
  • Įkelta: 2019-04-04
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Kam labiau reikia asfalto – miestui ar kaimui? Tauragėje iki šiol tebėra 50 proc. neasfaltuotų gatvių, žvyrkelių dulkėse skendi ištisi rajonai, kurių gyventojai laukia asfalto dešimtmečius, pavyzdžiui, vadinamasis rašytojų mikrorajonas. Teigiama, jog mieste su infrastruktūros įrengimu išasfaltuoti 1 km gatvės kainuoja 1 mln. eurų, tuo tarpu kaime – 200 tūkst. Kaimo gynėjai taip pat turi argumentų – anot Reginos Rimkienės, jeigu nenorima, kad kaimai išmirtų, gyvenimas juose turi būti patrauklus. Pagal prieš tai galiojusią tvarką, 60 procentų keliams skiriamų valstybės pinigų atitekdavo miestui, rajono gatvėms – 40 proc. Pernai iš viso keliams asfaltuoti iš valstybės gauta beveik 2 mln. eurų.

Turi būti lygiava  

Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių kelių su žvyro danga ilgis siekia 625 kilometrus. Per praėjusius metus kaimuose ir mieste buvo išasfaltuota 8,69 km gatvių su žvyro danga. Iš viso, anot Statybos skyriaus vedėjo Aivaro Preikšaičio, pernai iš KPPP programos Tauragės rajonui skirta 1 mln. 800 tūkst. eurų. Iš KPPP lėšų vykdomas ne tik kelių asfaltavimas, bet ir remontas bei priežiūra. Pavyzdžiui, pernai gatvių priežiūrai žiemos metu vien Tauragės miesto ir Tauragės seniūnijoms, kur tenka prižiūrėti 143 km gatvių tinklo, skirta beveik 150 tūkst. eurų,  kelių ir gatvių su žvyro danga duobių taisymas (žvyravimui) – 300 tūkst. eurų, dar 140 tūkst. – grederiavimui.

Rajono Taryba į priėmė sprendimą pakeisti lėšų iš kelių priežiūros tarnybos, skiriamų savivaldybei, skirstymo proporciją. Pagal naują tvarką iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) gaunamos lėšos tarp miesto ir kaimo bus skirstomos po lygiai – 50/50.

Anot Tarybos narės Reginos Rimkienės, ji kovojanti už tai, kad būtų lygiava. Valstiečių-žaliųjų sąjungos atstovė teigė, jog kaimuose gyvenantys ūkininkai valstybei sumoka didžiulius mokesčius, todėl nusipelno geresnės infrastruktūros.

– Kaimuose yra labai stiprių ūkininkų, PVM mokėtojų, ir jie sumoka didžiulius mokesčius valstybei. O sunkiasvorė technika žiemos metu paverčia žvyrkelius nepravažiuojamais, grederiavimas tik dar labiau išsklaido žvyrą, kelių priežiūra seniūnijoms kainuoja brangiai. Be to, jeigu mes kalbame apie tai, kad kaimai neišnyktų, turime juos padaryti patraukliais, kad žmonės turėtų kur grįžti. Kas gyvens ten, kur nepravažiuojami keliai, – žurnalistei sakė R. Rimkienė.

Apimtys nemažės

Kaip skelbiama administracijos direktoriaus Modesto Petraičio ataskaitoje, pernai mieste išasfaltuotos 5 gatvės: Tremtinių g. (2750 kv. m asfalto), Šlaito g. (949 kv. m),  Žemaitės g. (3520 kv. m), Smėlynų g. (2910 kv. m), Stoties g. (4868 kv. m). Pastarosios 3 dar neužbaigtos, tai ES finansuojami projektai, prie kurių dalimi finansavimo prisideda savivaldybė. Jeigu ne Europos Sąjungos parama, gatvių asfaltavimas vyktų gerokai lėčiau, mat vienam kilometrui miesto gatvės išasfaltuoti reikia apie milijono eurų, kaimo kelių asfaltavimas pigesnis penkiskart.

Šiemet asfaltavimo darbai prasidės Strazdo gatvėje, sutartis dėl šios gatvės asfaltavimo rangos darbų pasirašyta dar lapkričio mėnesį. Savivaldybė yra patvirtinusi gatvių asfaltavimo eiliškumo sąrašą, kuriame po Strazdo gatvės rikiuojasi Paberžių g.,  J. Matulaičio g.,  Pilėnų g., T. Ivanausko g. nuo J. Kruopo g. iki pabaigos, toliau Kovo 11-osios gatvė esanti šalia prekybos centro LIDL.

Per praėjusius metus išasfaltuota gerokai daugiau gatvių kaime, įgyvendinta iš viso 12 projektų:

Norkaičių k. Ryto g., Stragutės k., Dacijonų k. Mokyklos g., Paberžių k. Tvenkinių g., Šikšnių k. Šikšnių g., Batakių mstl. Slėnio g. ir k.t. Nors ankstesnėje tvarkoje KPPP lėšų skirstymo proporcija numatyta 60/40 miesto naudai, K. Preikšaičio teigimu, praėjusiais metais kaimui buvo skirta 64 proc. visų lėšų, miestui liko tik 36 proc. Pasak jo, asfaltavimo apimtys 2019-aisiais nemažės, šiemet planuojama užbaigti Skaudvilėje Statybininkų ir Kęstučio gatves, Norkaičiuose Akmens gatvę bei Lomiuose Astrų g. Kaimų gatvės taip pat surikiuotos į eiliškumą sąrašą pagal prioritetus.

– Pernai  tokia situacija susiklostė, kad neįvyko kai kurių kaimo gatvių rangos darbų konkursai, neatsirado dalyvių. Todėl mes nusprendėm turimas lėšas perskirstyti ir užbaigti tuos projektus, kurie buvo numatyti dviem ar trims metams. Kaime buvo padaryta daugiau darbų, nei pagal aprašą, – teigė Statybos skyriaus vedėjas.

Regioninius kelius pagal atskirą programą, vadinamą „Zebra“, asfaltuoja ir Regiono kelių direkcija. Ši programa taip pat vykdoma pagal eiliškumo sąrašą, kurį sudaro pati RKD, savivaldybei praktiškai nesikišant. Pernai pagal šią programą išasfaltuota 6,5 km Regiono kelių direkcijai priklausančių kelių Tauragės rajone. Atskira programa yra ir sodų gatvėms asfaltuoti, kur 50 proc. lėšų skiriama iš savivaldybės biudžeto, 50 proc. iš Regiono kelių direkcijos kišenės.

Reikės 150 tūkst.

Ano A. Preikšaičio, kasmet lėšų pagal KPPP programą savivaldybėms Automobilių kelių direkcija skiria skirtingai, priklausomai nuo asignavimų, gautų iš valstybės biudžeto. Lėšos skirstomos pagal metodiką, vertinant gyventojų skaičių ir kelių ilgį gyvenvietėse pagal statistikos departamento duomenis. Kiek šiemet gaus Tauragės rajono savivaldybė, paaiškės artimiausiu metu, greičiausiai ateinančią savaitę.

–  Būsimų darbų apimtys planuojamos pagal praėjusių metų rezultatus, tačiau dabar, pakeitus tvarką, biudžete reikės atrasti papildomus 150 tūkst. eurų, siekiant kompensuoti žiemos tarnybos išlaidas mieste bei minėtų gatvių užbaigimui reikalingas lėšas, – teigė A. Preikšaitis.

 

Daugiau straipsnių