Aktualijos

Liuteronų bažnyčią drasko nesantaika dėl pinigų ir valdžios
  • Įkelta: 2018-09-25
Eglė ČERVINSKAITĖ
egle@taurageszinios.lt

Prieš penketą metų prasidėjusi istorija, kai buvo pradanginti liuteronų mecenato Kurto Vėliaus bažnyčiai paaukoti 290 tūkst. eurų, su trenksmu iškilo į viešumą. Tauragiškis liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis sulaukė kaltinimų sukčiavimu. Vyskupas apskųstas prokuratūrai, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Istorija nėra tokia paprasta, kaip iš pažiūros atrodo – jos šaknys glūdi Priekulės parapijoje. Ten prieš kunigą Darių Petkūną sukilę parapijiečiai nusprendė kilti į kovą ne tik su juo, bet ir su vyskupu bei visa liuteronų konsistorija.

Kaltinimai sukčiavimu

Į „Tauragės žinių“ redakciją kreipėsi Vokietijos pilietis Eduardas Reichertas, kuris teigia šių metų rugpjūčio mėnesį prokuratūrai apskundęs liuteronų vyskupą, tauragiškį Mindaugą Sabutį. M. Sabutį jis kaltina sukčiavus ir iššvaisčius bažnyčios mecenato, JAV išeivio Kurto Vėliaus auką bažnyčiai. Šiuos pinigus vyskupas investavo į verslo įmonę, kuri vėliau bankrutavo. Taip buvo prarasti 290 tūkst. eurų, tuo metu 1 mln. litų.

Tauragės prokuratūros atstovai žurnalistę informavo, jog byla yra perduota tirti Klaipėdos prokuratūrai, baudžiamojo persekiojimo skyriui. Šio skyriaus prokurorė Diana Mikelėnienė „Tauragės žinioms“ patvirtino, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas.

– Ikiteisminis tyrimas ką tik pradėtas. Prieš pateikiant įtarimus turime išsiaiškinti visas aplinkybes, – trumpai pakomentavo prokurorė.

Jos teigimu, įtarimai vyskupui nėra pareikšti, jis nėra ir apklaustas.

M. Sabutį apskundęs E. Reichertas – garbaus amžiaus Vokietijos pilietis, gyvenantis Lietuvoje. Paklaustas, kodėl kelia bangas liuteronų bendruomenėje, vyras teigė tiesiog esąs aktyvus tikintysis, ieškantis teisybės ir padedantis priekuliškiams. Taip pat prisistatė kaip Kintų parapijos revizijos narys bei prisidėjęs prie Kintų parapijos bažnyčios atstatymo. Šiuos faktus žurnalistei patvirtino vyskupas M. Sabutis.

Vyskupą apkaltinęs E. Reichertas trečiadienį Tauragėje siekė patekti į liuteronų konsistorijos (vykdomojo bažnyčios organo, tarybos, – red. past.) posėdį bei pareikšti, jog nesiekiąs jokio keršto, nori susitaikyti su M. Sabučiu, jeigu šis ištaisysiąs klaidas. Kaip vėliau paaiškės, šios „klaidos“ – atleista Priekulės parapijos pirmininkė bei nepatvirtinti du balsavimu išrinkti tarybos nariai. Esą tuomet E. Reichertas atsiimsiąs pareiškimą policijai ir sieksiąs, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o vyskupui būtų kiek įmanoma sumažinta galima bausmė. Tačiau į posėdį vyro kunigai neįleido, kadangi šis nėra konsistorijos narys.

Sena istorija

Trečiadienį Tauragėje vyko konsistorijos posėdis, kuriame dalyvavo ir pats vyskupas M. Sabutis. Žurnalistės dalyvauti posėdyje kunigai taip pat neįsileido, argumentuodami, jog svarstomi darbiniai klausimai ir posėdžiai nėra atviri. Tačiau po posėdžio M. Sabutis sutiko atvykti į redakciją ir atsakyti į pateiktus klausimus.

Vyskupas teigė nesiginąs padaręs klaidą, dėl kurios prapuolė mecenato pinigai. Tai jis teigė pripažinęs dar 2017-aisiais, Tauragėje vykusio Sinodo metu. Tai paliudija straipsnis bažnyčios laikraštyje „Liuteronų kelias“ 2017 m. liepos-rugpjūčio mėn. Nr. 7–8 išspausdintas straipsnis. Leidinio vyr. redaktorius yra pats M. Sabutis.

Jame rašoma, jog jubiliejiniais, Reformacijos 500-aisiais metais vykęs XIII Sinodas buvo rinkiminis – šešerių metų laikotarpiui sinodalai rinko vykdomąją Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vadovybę – konsistoriją. Sinodas renkasi kas trejus metus, jame 2017-aisiais dalyvavo 80 iš 95 balso teisę turinčių sinodalų – kunigų.

Konsistoriją sudaro Vyskupas dr. (hc) Mindaugas Sabutis, Kun. doc. dr. Darius Petkūnas, Kun. Virginijus Kelertas, Kun. Mindaugas Dikšaitis, Kun. Jonas Liorančas, Kun. Ričardas Dokšas, Kun. Valdas Miliauskas Kun. Mindaugas Kairys bei pasauliečiai Milita Poškienė, Rūta Šulskienė, Robertas Piečia, Petras Vaišvilas.

„Po pietų prabilta apie neseniai išaiškėjusį stulbinamą faktą – prarastas lėšas, kurios buvo skirtos kunigų ir kitų bažnyčios darbuotojų atlyginimų ir pensijų fondui,“ – rašoma laikraštyje.

Straipsnyje aiškinama, jog 2009 m. Čikagoje gyvenęs mecenatas Kurtas Vėlius (1920–2015) fondui 2009 m. paaukojo milijono litų sumą. Tų pačių metų pabaigoje vyskupas M. Sabutis šiuos pinigus paskolino Klaipėdoje veikusiai UAB „Marigora“ (direktorius Jevgenij Veremejev), ši 2013 m. bankrutavo.

„Pinigai negrąžinti, nes teismo sprendimu bendrovei priteistas solidus kreditorinis reikalavimas. Pasak vyskupo, jis apie tai neinformavęs, laikydamasis pradinio susitarimo su mecenatu apie auką neskelbti iki 2017 m. liepos. Regis, pinigai prarasti negrįžtamai, o ar bendrovės ir jos savininkų atžvilgiu dar vykdomas koks nors tyrimas, neminėta... Sinodalai neišgirdo ir aiškaus atsakymo į kun. Reinholdo Moro pateiktą klausimą, koks tikslas buvo skolinti šitokią sumą neaiškiai firmai,“ – rašoma laikraštyje. Taip pat keliamas klausimas, kodėl situacija nebuvo išaiškinta 2014-ųjų metų Sinode, kuomet „Marigora“ jau buvo bankrutavusi. Ar revizijos komisija apie tai nežinojusi? 2014-aisiais vyskupo M. Sabučio tarnystė pratęsta dar vienai kadencijai.

„Iš trijų revizijos komisijos narių vienintelė Sinode dalyvavusi Rūta Birutė Daukšienė tiesaus atsakymo nepateikė, apeliuodama į vyskupo paaiškinimą, jog šis mecenatui pažadėjęs apie auką neskelbti iki 2017 m. Atrodo, kad toks atsakymas daugelį sinodalų patenkino... Žinia, vyskupas be Konsistorijos pritarimo gali disponuoti ne didesne nei 7 tūkst. litų vertės suma, reikalingas ir antras – Konsistorijos finansininkės – parašas, tačiau fondas yra savarankiškas juridinis asmuo, tad norint atlikti operacijas, banke užtekę vieno vyskupo parašo,“ – pasakojama leidinyje.

Tą patį klausimą vyskupui uždavusi „Tauragės žinių“ žurnalistė aiškaus atsakymo taip pat nesulaukė. M. Sabutis aiškino, esą teisiniai niuansai – ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurios atskleisti jis negalįs. Tačiau kaltę dėl savo veiksmų pripažįstąs ir teisinės atsakomybės, jeigu ji jam gresia, nevengsiąs.

– Aš pripažinau bažnyčiai savo klaidą, ir nesiginu, jeigu bus tokia Dievo valia, priimsiu bausmę. Teisėsaugai pateiksime visus dokumentus, kurių būsime prašomi, viskas yra apskaityta. O visa kita jūs jau žinote, – teigė M. Sabutis.

Ištakos – Priekulėje

„Tauragės žinių“ žurnalistei pavyko išsiaiškinti, jog konflikto ištakos – Priekulės parapija, kur 26-erius metus klebonauja kunigas Darius Petkūnas, kuris yra ir bažnyčios konsistorijos narys.

Trečiadienį į „Tauragės žinių“ redakciją taip pat atvyko trys asmenys (vardai ir pavardės redakcijai žinomi, – red. past.), kurie pripažino esą kaltinimų vyskupui iniciatoriai, netgi iškabinę reklaminį stendą Kryžkalnyje, kur teisėsauga raginama atkreipti dėmesį į vyskupo M. Sabučio veiklą. Priekulės parapijiečiais prisistatę asmenys, vedini E. Reicherto, žurnalistei teigė, jog liuteronų bažnyčia esą nesilaiko savo statuto – mat 2015-aisiais, renkant Priekulės parapijos Tarybą, buvo nepatvirtinti du balsavimu išrinkti tarybos nariai. Vėliau vienas iš šių žmonių šių eilučių autorei pateikė minėtų rinkimų protokolą, patvirtinantį, kaip buvo renkama taryba.

Atvykę žmonės pripažino, jog istoriją apie pradingusius 290 tūkst. eurų į viešumą iškėlė dėl to, kad jiems neįtinka ilgametis Priekulės parapijos klebonas D. Petkūnas. Esą jo prašymu konsistorija ir pakeitė minėtus Priekulės parapijos Tarybos narius. Taip pat iš pareigų buvo atleista ilgametė jos pirmininkė. Dėl to parapijiečiai kreipėsi į teismus, jų teigimu byla šiuo metu nagrinėjama Aukščiausiame Teisme.

– Jie laiko save aikščiau už Dievą. Tai yra bažnyčios niekinimas. Petkūnui terūpi pinigai, o buvusi pirmininkė neprileido prie iždo. Supraskite, kad tie, kur eina į bažnyčią, babulytės su skarelėm, numoja ranka. Tik mes, kurie esam sąmoningesni, nesitaikstom, – kalbėjo parapijiečiai, pripažinę, jog reikalauja kito klebono, kuris jiems laikytų mišias kitu laiku, nei D. Petkūnas.

Šis konkfliktas parapijoje eskaluojamas nuo 2016-ųjų. Nacionalinėje žiniasklaidoje nuskambėjo atvejis, kai parapijiečiai į bažnyčią neįsileido klebono, o šis mišias laikė lauke. Anot jų, lauke susirinkę žmonės buvo iš kitų parapijų, esą D. Petkūnas atsivežęs juos „dėl skaičiaus“.

Pakalbintas Priekulės parapijos klebonas D. Petkūnas teigė, jog triukšmą kelia saujelė parapijiečių, keletas žmonių, kurie esą turį savo interesų – kad parapijos tarybos sudėtyje būtų anuomet rinkti du nariai, kurių nepatvirtino konsistorija – Verneris Majys ir Jurgis Aušra. Jo teigimu buvusi parapijos pirmininkė iš pareigų atleista dėl to, kad savivaldžiavo – neprileido klebono prie finansinių parapijos dokumentų, su kuriais susipažinti jis turėjęs teisę, neįleido jo į bažnyčią.

Į redakciją atvykę parapijiečiai teigė, jog kunigo tarnystei prieštarauja didžioji dalis parapijos narių – esą buvo surinkta per 70 parašų, siekiant nuversti D. Petkūną ir paskirti parapijai kitą dvasininką. Tačiau žadėję redakcijai pateikti nepatenkintų parapijiečių sąrašą su parašais iki ketvirtadienio to nepadarė.

M. Sabutis savo ruožtu teigia žiną apie šiuos sąrašus, tačiau esą ten prirašyta kitų parapijų narių. Vyskupas teigia, jog nepatenkinti tesą keletas žmonių, kurie suinteresuoti, jog taryboje būtų jų norimi du asmenys, o į parapijos pirmininkės pareigas būtų grąžinta Juta Galkienė. Pasak jo, minėti asmenys į tarybą nepatvirtinti, kadangi neatitinka parapijos nario statuso, vienas jų yra kitos parapijos narys, o konsistorija visais atvejais laikosi statuto. Vyskupo teigimu, Priekulės bažnyčioje pamaldos vyksta, susirenka daug žmonių, o visi pinigai, sunešami rėmėjų ir parapijiečių yra apskaitomi, kiekviena liuteronų parapija turi juridinio asmens statusą.

– Per dešimt metų į sąskaitas yra patekę keliasdešimt milijonų, už tuos pinigus atstatomos bažnyčios, parapijos įsigyja ir išlaiko turtą. Nė vienas klebonas be konsistorijos žinios negali privatizuoti jokio parapijos turto, visi pasakojimai, esą klebonai privatizuoja parapijų namus, butus ir panašiai, tėra legendos. Jeigu D. Petkūnas būtų švaistęs parapijos lėšas, parapija nieko neturėtų. Bet kažkodėl 26 metus buvo geras, kol nepaprašė pažvelgti į finansinius dokumentus, tada staigiai pasidarė blogas. Tada ir prasidėjo nesantaika. Aš nenoriu kaltinti žmonių, kurie galbūt yra suklaidinti, tačiau skaudu, kai yra šmeižiamas kunigas, jam daug kartų melagingai buvo kviečiama policija, tampomas po teismus. Bažnyčia neatsako tuo pačiu, nesivelia į teismus, tai būtų nekrikščioniška, – teigė vyskupas, pridūręs, kad galimai visos nesantaikos priežastis – kova dėl valdžios ir įtakos.

Per gyvenimą sporto ritmu
  • Įkelta: 2018-09-21
Daugiau straipsnių