Aktualijos

Pelkės – tikras gamtos lobis
  • Įkelta: 2018-02-02
Marija GRICUK

Vasario 2-oji kasmet minima kaip Pasaulinė pelkių diena. Būtent tą dieną beveik prieš pusšimtį metų šiaurės Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta tarptautinė sutartis arba kitaip vadinama Ramsaro konvencija,  kuria įsipareigota saugoti ir atsakingai naudoti žmonijos išlikimui būtinus ir svarbius tikrus gamtos lobius – pelkes.  Džiugu, kad tokių lobių galima rasti, juos pažinti,  jais grožėtis, o svarbiausia –  naudotis jų teikiama nauda  ir Tauragės bei Jurbarko rajonuose. 

Didžiulę svarbą gamtai turinčiomis ir tarptautinės reikšmės saugomomis pelkėmis arba šlapžemėmis yra paskelbtos septynios mūsų šalies vietovės. Tai – Čepkelių, Kamanų, Viešvilės gamtiniai rezervatai ir Žuvinto biosferos rezervatas, taip pat Nemuno deltos regioninis parkas, Girutiškio pelkė ir Adutiškio-Svylos-Birvėtos šlapžemių kompleksas. Beje, svarbios pelkės bei kitos vietos, kuriose  gausu vandens ir yra vadinamos šlapžemėmis.

Pelkė – nauda ir gamtai, ir žmogui

Anot Pagramančio regioninio parko direkcijos vyriausiojo ekologo Tomo Kalašinsko, pelkėms išsaugoti ir yra steigiami  telmologiniai arba kitaip vadinami pelkių draustiniai, nes tokiu būdu siekiama prisidėti prie klimato kaitos padarinių mažinimo.

– Juk net moksleiviai žino, kad augalai iš atmosferos sugeria anglies dvideginį ir išskiria deguonį.  Daugybė retų augalų rūšių auga tik pelkėse, todėl ypač svarbu išsaugoti šią biologinę įvairovę. Pavyzdžiui, tik pelkėtose vietose auga itin retas augalas – pelkinė uolasėklė, saulašarė, čia daugiausia auga  vaivorų.  Tik pelkėse peri dirviniai sėjikai. Čia, Plynosios aukštapelkės draustinyje,  saugu vilkams, briedžiams, lūšims. Pagrindinė draustinio paskirtis ir yra – visa tai išsaugoti. Be to, laikui bėgant, iš augalų liekanų susidaro durpių klodai. Plynosios aukštapelkę dengia 3–4 metrų storio durpių klodas. Pažintinis 1,6 km takas čia įrengtas prieš 15 metų. Tako pabaigoje yra apžvalgos bokštelis, iš kurio galima apžvelgti visą aukštapelkę. Plynosios aukštapelkės draustinis priklauso Pagramančio regioniniam parkui. Ši įspūdinga aukštapelkė užima per 300 hektarų“ , – pasakojo ekologas.

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate taip pat yra įrengtas pažintinis takas ir jo ilgis siekia apie pusantro kilometro. Šis rezervatas garsėja tuo, kad jį labiausiai iš visų šalies rezervatų yra pamėgusios gervės. Panašu, kad jame jaučiasi saugiausiai, kadangi daugiausia jauniklių gervės išperi būtent čia.   

Šeštadienį – į  Plynosios aukštapelkę

Vasario 3-ąją, šeštadienį, Pagramančio regioninio parko direkcija tradiciškai organizuoja renginį, skirtą Pasaulinei pelkių dienai paminėti. Anot T. Kalašinsko, norintieji aktyviai praleisti dieną gamtoje, rinksis prie Plynosios pažintinio tako ir turės progą susipažinti su Plynosios aukštapelkės augmenija, įspūdingu kraštovaizdžiu bei susidaryti kitokį supratimą apie iš pirmo žvilgsnio nenaudingus žmogui tyvuliuojančius pelkynus.  Beje, Plynąją rasti nesunku – tereikia iš Tauragės pasukti Balskų pusėn, o ten jau informaciniame stende bus galima smulkiau sužinoti apie siūlomus maršrutus ir kitas teikiamas paslaugas.

 

Daugiau straipsnių