Aktualijos

Į Tauragę sugrįžo garsioji Žygaičių liūto skulptūra
  • Įkelta: 2017-11-04
Tauragės krašto muziejaus archyvo nuotrauka

Dvišaliu muziejų susitarimu į Tauragės krašto muziejų mėnesiui atkeliavo itin vertingas eksponatas – praėjusio amžiaus pradžioje Žygaičiuose rasta liūto skulptūra. Viena seniausių Lietuvoje krikščioniška granito skulptūrų, spėjama, gaminta 1231 m., saugoma Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Jos originalą pamatyti Tauragėje bus galima iki gruodžio 1-osios.

Nežinomo dailininko granito skulptūra atsitiktinai rasta Žygaičiuose, tuometinėje Tauragės apskrityje, ties klebonija prie Ežeruonos upelio, ištekančio iš Draudenių ežero. Gyvuliai, eidami į upelį gerti vandens, nuspardė krantą, ir 1931 m. vasarą po liūties klebonas ten atrado liūtuko skulptūrą. Susisiekęs su Valstybės archeologijos komisija, šį radinį klebonas Juozas Martusevičius perdavė komisijos atstovui Vladui Pryšmantui. Tuo metu Valstybės archeologijos komisijos funkcijos jau buvo perduotos Vytauto Didžiojo kultūros muziejui. 1936 m. liūtas perduotas M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Tautosakos rinkėjas Jurgis Dovydaitis (1907–2001) išsamiai aprašė Žygaičių akmens radinio istoriją.

Anot muziejininkų, nėra žinoma, iš kur Žygaičiuose atsirado liūto skulptūra. Labiausiai tikėtina, kad ją galėjo atgabenti XIV a. Karšuvos kraštą nuolatos puldinėję kryžiuočiai, vežiojęsi „mobilų altorių“. Per Draudenių ežero rytiniame krante esantį kaimą, anuomet vadintą Ariškėnais, ėjo vienas svarbiausių kryžiuočių kelių į Žemaitiją.
Vėlyvajam romaniniam stiliui priskiriama skulptūra yra vienas ankstyviausių išlikusių krikščioniškosios skulptūros pavyzdžių Lietuvoje. Spėjama, jog ji gaminta 1231 m., tačiau data labai nusitrynusi.

Anot muziejaus istorijos-etnografijos skyriaus vedėjo Dariaus Kiniulio, ypač įdomi ir unikali skulptūros ikonografija. Tupintis liūtas kaire priekine letena spaudžia prie krūtinės karalių, laikantį kryžių, o kaire užpakaline letena yra pamynęs žaltį (drakoną). Apačioje, abiejuose skulptūros šonuose, išraižyti nudilę užrašai VICIT LEO DE TRIBU, kiti neįskaitomi.

Viduramžiais liūto simbolika buvo daugiaprasmė – jis galėjo simbolizuoti ir Kristų, ir šėtoną. Kartais jį vaizduodavo mindantį žaltį (drakoną), nutėkštą ant bažnyčios grindų, – tai Kristaus pergalės prieš šėtoną įvaizdis.
D. Kiniulis informavo, jog prieš keletą dienų buvo padaryta tiksli skulptūros trimatė kopija. Dabar šis skaitmeninis modelis keletą mėnesių be pertraukų dieną naktį spausdinamas labai aukštos kokybės 3D spausdintuvu. Užbaigtas plastikinis modelis bus specialiai nugruntuotas ir nudažytas, suteikiant jam kuo autentiškesnį vaizdą. Tiksli plastikinė kopija papuoš rekonstruotas Tauragės krašto muziejaus erdves.

Daugiau straipsnių