Aktualijos

R. Karbauskis: Gyvensenos medicina turi tapti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos prioritetu
  • Įkelta: 2016-04-05
Ramūnas Karbauskis – sveikos gyvensenos rėmėjas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas
Ramūnas Karbauskis

Gyvensenos medicina. Tokiu pavadinimu pasaulyje kelią skinasi nauja sveikatos specialistų rengimo idėja, siekianti sveiką gyvenseną paversti žmogaus sveikatos pagrindu. Ligų prevencija, o ne jų gydymas, turi tapti mūsų valstybės sveikatos apsaugos sistemos prioritetu. Ilgą laiką šis prioritetas buvo tik deklaruojamas, o realybėje visuomenės sveikatai ir ligų prevencijai visuomet tekdavo sistemos podukros vaidmuo kalbant tiek apie reikalingų sprendimų priėmimą, tiek apie finansavimą.

Gyvensenos medicinos idėja neabejotinai sulauks skepticizmo ir kritikos iš tradicinės sveikatos priežiūros šalininkų, kurie visus darbus yra linkę deleguoti gydytojui, nekreipiant dėmesio į tai, kad pastarieji jau nebegali patenkinti net ir ligų gydymo poreikio, jau nekalbant apie ligų prevenciją. Naujų idėjų diegimas sistemoje reikštų ir lėšų perskirstymo poreikį, skiriant didesnę dalį lėšų ligų prevencijai.
Tuo tarpu dabar neinvestuodami į sveikatą esame priversti leisti vis didesnes lėšas vaistams, įrangai ar brangiai infrastruktūrai plėsti. Gyvensenos medicinos specialistai galėtų tapti viena iš galimybių pasiekti Lietuvos sveikatos programos tikslus. Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su Lietuvos ir užsienio mokslininkų pagalba ruošia pasiūlymus Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos gerinimui, kurioje gyvensenos medicina taps rimta partnere klasikinei medicinai, o sveikos gyvensenos švietimas bus pradedamas nuo mažens.

Taip pat itin didelis dėmesys bus skiriamas psichikos sveikatai bei psichologinės pagalbos teikimo galimybėms ir psichologų integravimui į sveikatos priežiūros sistemą, nes sveikata yra susijusi ne tik su kūno, bet ir dvasios gerove.

Parengtų pasiūlymų pagalba bus siekiama įgyvendinti pokyčius, kurie leistų Lietuvoje pakartoti Šiaurės Karelijos regione vykusio projekto rezultatus. Šis regionas ilgą laiką buvęs vienas problematiškiausių dėl mirčių, susijusių su širdies ir kraujagyslių bei kitomis lėtinėmis ligomis, šiuo metu yra pasaulinis pavyzdys, kaip sutelktomis pajėgomis galima tapti vienu sveikiausių regionų.

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanės prof. Ramunės Kalėdienės, žmonės turėtų suvokti, kad rūpinimasis sveikata bei sveika gyvensena yra asmens išimtinė teisė ir atsakomybė. Sveikatos priežiūros profesionalai – tai patarėjai ir konsultantai, padedantys pasirinkti teisingą gyvenseną, išvengti ligų, o susirgus jas sėkmingai valdyti. Deja, tyrimų duomenimis, daugiau negu 85 proc. Lietuvos piliečių įsitikinę, kad už jų sveikatą atsakingos gydymo įstaigos, o daugiau nei 60 proc. mano, kad už jų sveikatą atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija.

Lietuvos sveikatos mokslų universitete vykusios mokslinės konferencijos metu užsienio šalių mokslininkai pabrėžė, kad visame pasaulyje pagrindinės mirties priežastys išlieka širdies, kraujagyslių ligos, infarktai, insultai, o tikrosios mirčių priežastys yra mažas žmonių fizinis aktyvumas, netinkamas poilsis, didžiulis stresas, neteisinga mityba, žalingi įpročiai, blogi tarpusavio santykiai. 80 proc. lėtinių ligų pavyktų išvengti, jei būtų laikomasi gyvensenos medicinos principų.

Ligos daro didžiulę neigiamą įtaką ekonomikai. Svarbu, kad gydytojai, valdžios atstovai keistų požiūrį į dabartinę mediciną ir patys įsitrauktų į sveiką gyvenseną, rodytų asmeninį pavyzdį, nes daugumą problemų išspręstų ligų prevencija, o ne gydymas. Gyvensenos medicinos naudingumas įrodytas moksliniais tyrimais.

Dr. H. Diehl pasidalino Suomijos Karelijos patirtimi, kur jauni vyrai dažnai mirdavo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau jaunam, sveika gyvensena susidomėjusiam gydytojui pradėjus šviesti visuomenę, paskatinus keisti įpročius, mirtingumas sumažėjo perpus. H. Diehl‘o teigimu, Lietuvoje gali įvykti antroji „dainuojanti revoliucija“, tik šįkart – medicinoje, o tam reikalinga politinė valia – sveikatos apsaugos, socialinės ir švietimo politikų požiūrio keitimas, taip pat būtinas visuomenės švietimas ir raginimas prisiimti atsakomybę už savo pačių sveikatą.

Gydytojas pirmiausia turi ne gydyti, o šviesti žmones, tuomet ir gydyti reikės daug mažiau. Prie visuomenės švietimo turi prisidėti visi, ypač svarbu, kad sveikos gyvensenos žinios būtų įgytos nuo mažens, kad tuo labai domėtųsi būsimos mamos ir tėčiai.

Daugiau straipsnių