Aktualijos

Koks skirtumas tarp paskolos sutarties ir vekselio?
  • Įkelta: 2016-02-23
Teisininkas Kristijonas Paliutis

Manęs prašo paskolinti pinigų. Nenoriu to daryti be jokių dokumentų. Tik nežinau, ką ir kaip daryti – sudaryti paskolos sutartį ar vekselį. Koks skirtumas tarp jų?

Vytautas J.

 

Atsako teisininkas Kristijonas Paliutis:

Praktikoje skolinant ir skolinantis pinigus dažniausiai sudaromos paskolos sutartys (paskolos rašteliai) arba vekseliai. Abu paskolos įforminimo būdai yra panašūs (jais siekiama patvirtinti skolą), bet jų teisinė prigimtis, forma ir galiojimo sąlygos yra skirtingi.

Pirmiausiai paminėsiu pagrindines paskolos sutarties sudarymo klaidas ir kaip jų išvengti.

Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (daugiau nei 580 eurų – red. past.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis).

Jeigu skolos dokumente pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas neužfiksuotas (nurodyta, kad kreditorius perduos skolininkui paskolą, sudarančią pinigų sumą po sutarties pasirašymo), toks skolos dokumentas nepilnai atitinka Civilinio kodekso reikalavimus, todėl sprendžiant, buvo pinigų perdavimo skolininkui faktas, ar ne, teisme teks aiškintis šio sutarties nuostatas, jos surašymo aplinkybes, tikrąją šalių valią ir pan. Pareiga teismui įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui.

Siekiant išvengti sudėtingo proceso įrodinėjant pinigų perdavimo faktą, patartina iš karto paskolos sutartyje numatyti, kad pinigai skolininkui yra perduodami sutarties pasirašymo metu ir sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo faktą patvirtinantis dokumentas. Dar geriau – vengti grynųjų pinigų operacijų ir paskolos sutartyje numatytą sumą pervesti į skolininko sąskaitą bankiniu pavedimu.

Įstatyminės prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis, ar kitoks skolos dokumentas atitinka Civilinio kodekso 6.871 str. 3 d. reikalavimus.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Civilinio kodekso  6.871 straipsnio 4 dalies nuostata numato, kad tris tūkstančius eurų viršijantis paskolos sandoris, kuris yra vykdomas grynaisiais pinigais, turi būti notarinės formos. Tai reiškia, kad po 2015 m. sausio 1 d. sudaryta paprastos rašytinės formos paskolos sutartis (nepatvirtinta notaro), kai paskolos suma yra daugiau kaip 3000 eurų ir paskolos dalykas (pinigai) skolininkui buvo perduoti grynaisiais pinigais (ne per banką), negalios. Tačiau paprastos rašytinės formos sutartis toliau galios, jeigu paskola skolininkui bus perduota bankiniu pavedimu arba paskolos suma neviršys 3000 eurų.

Gali kilti klausimas, kokią įtaką naujas teisinis reguliavimas turės iki 2015 m. sausio 1 d. sudarytų paskolos sutarčių galiojimui. Taigi – įstatymų leidėjas nenumatė jo atgalinio galiojimo ir jame nustatyti reikalavimai neturėtų būti taikomi anksčiau sudarytoms sutartims. Įstatymo priėmimu buvo siekiama sudaryti sąlygas kovoti su sukčiavimo ir neteisėto praturtėjimo atvejais. Neatsiejama minėtų nusikalstamų veikų padarymo mechanizmo dalis yra fiktyvūs sandoriai (paskolos ir dovanojimo sutartys, vekseliai), kuriais siekiama įteisinti nusikalstamu būdu gautą turtą arba nuslėpti mokėtinus mokesčius. Šie sandoriai paprastai sudaromi atgaline data, kai pradedamas ikiteisminis tyrimas ar mokestinis patikrinimas. 

 

Daugiau straipsnių