Aktualijos

Sunkmečio akivaizdoje Skaudvilė ruošiasi šventei
  • Įkelta: 2010-06-23
Istorinė akimirka – sporto šventė, vykusi centriniame Skaudvilės turguje 1935 m. Edmundo Mažrimo archyvo nuotrauka

250 metų šiemet minintis Skaudvilės miestelis ruošiasi šventei. Tačiau lėšų šiam renginiui vargu ar atsiras daug. Dviejų šios seniūnijos seniūnaičių kreipimasis į rajono savivaldybės administraciją liko neišgirstas – pinigų pasirengti šventei kol kas nėra.

Prašė 20 tūkstančių litų

Skaudvilės pirmosios seniūnaitijos seniūnaitis Vidas Bičkus sako, kad į savivaldybės administraciją jis kreipėsi drauge su šios seniūnijos antrosios seniūnaitijos seniūnaičiu Alvydu Liekiu.

– Kreipėmės prašydami galbūt būtų galimybė miestelio viešųjų erdvių sutvarkymui skirti lėšų. Prieš šventę būtų smagu apsitvarkyti. Tačiau atsakymą gavome neigiamą, – V. Bičkaus teigimu, šiam tikslui prašyta 20 tūkstančių litų.

Šventė, pasak V. Bičkaus, planuojama rugsėjo 17–19 dienomis. Seniūnaitis tikisi, kad iki to laiko lėšų Skaudvilei apsitvarkyti atsiras.

– Ne dėl Bičkaus ar dėl Liekio lėšų prašėme, jų reikia bendram visų skaudviliškių reikalui. Kai iš atostogų grįš Skaudvilės seniūnas Virginijus Būdvytis, sėsim ir tarsimės, ką daryti, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo V. Bičkus.

Atsakymo dar laukia

Skaudvilės seniūno pavaduotoja Dalia Milašienė „Tauragės žinioms“ patvirtino, kad Skaudvilė rugsėjį laukia vieno svarbiausių savo istorijoje renginių.

– Tikslios šventės programos dar nėra. O lėšų tikimės gauti iš savivaldybės Kultūros renginių programos. Parašėme projektą, kuriuo prašome skirti 5000 litų, nes daugiau prašyti ir negalime. Kol kas atsakymo dar negavome, – sakė seniūno pavaduotoja.

Jei pinigų šventei skirta nebus, seniūnija ją ketina rengti iš einamųjų lėšų.

„Kažką žiūrės“

Rajono savivaldybės administracijos direktorius Algirdas Mosėjus redakciją informavo, jog lėšų seniūnaičių prašymu Skaudvilei neskirta todėl, kad jų prašė būtent seniūnaičiai.

– Seniūnaičiai negali su tokiu prašymu kreiptis tiesiogiai. Tik per seniūną, – sakė A. Mosėjus.

Tačiau savivaldybės administracijos vadovas tikino suprantąs, kad pinigų vienai didžiausių Skaudvilės švenčių reikės ieškoti.

– Kažką reikės žiūrėti. Kategoriškai nesame nusistatę, – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius.

Gyvenama nuo V-ojo amžiaus

Rajono paveldosaugininko Edmundo Mažrimo „Tauragės žinioms“ pateiktais duomenimis, kad Skaudvilės apylinkėse gyvenama nuo seno, liudija Vėluikių kapinynas, kurį 2006–2007 metais tyrė archeologas profesorius Eugenijus Jovaiša. Tyrimai rodo, kad šioje vietovėje gyventa jau V a.

1936 m. Skaudvilėje, statant naują špitolę, kunigas Aleksandras Narkevičius rado sidabro lobį. Lobyje buvo 15 lietuviškų ilgųjų (XII–XIV a. naudoti pinigai), sidabrinė antkaklė, dvi sidabrinės apyrankės. Lobyje, be baltiškųjų radinių, rasta ir rytų slavų. Tai įrodo, kad šiose apylinkėse gyvenusios gentys palaikė ryšius su kitais kraštais.

Pirmoji užuomina apie Skaudvilę aptikta 1645 m. Batakių valsčiaus dokumente, kuriame paminėtas „ponas Skaudvilis“ (pan Skowdwil). Kaip yra teigęs skaudviliškis kraštotyrininkas Dainotas Habdangas, nors tėra likę labai mažai duomenų apie Skaudvilės gyvenvietės pradžią, tačiau neabejotina viena: Skaudvilė atsiradusi Skaudvilės dvaro žemėje tą dvarą valdžiusių dvarininkų iniciatyva.

Kitų šaltinių teigimu, Skaudvilės gyvenvietė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1760 metais. Kaip pastebi urbanistikos istorikas dr. Algimantas Miškinis, Skaudvilės gyvenvietės istorinė raida aiškiai pasako, kad ji pradėjo kurtis XVIII a. antrojoje pusėje. Mokslininko teigimu, tikslią Skaudvilės pradžios datą šiandien pagrįsti ar paneigti sudėtinga. Bažnyčios archyvas – santuokų, krikštų, mirties įrašų knygos ir kiti dokumentai dingo Antrojo pasaulinio karo metu.

Miestu Skaudvilė tapo 1950 metais. 2005 m. gruodžio 20 d. patvirtintas Skaudvilės miesto herbas, kurį sukūrė iš šio krašto kilęs dailininkas Alfonsas Čepauskas.

Daugiau straipsnių