Aktualijos

Valdžios vyrų studijų ypatumai
  • Įkelta: 2010-05-04
Ir vicemeras Silverijus Statkus, ir meras Pranas Petrošius deklaravo, kad turi įgiję aukštųjų mokyklų diplomus

Aukštojo mokslo diplomas vilioja it medus širšes. Tačiau įkandamas šis mokslas ne visiems. Nors Tauragės rajono savivaldybės vadovai ir skelbiasi studijavę aukštosiose mokyklose, tačiau ne visų jų viešos deklaracijos atitinka tikrovę. Įvertinti savo studijas ar paneigti neteisingus rinkėjams pateiktus duomenis politikai neskuba.

Nepateikė reikiamų dokumentų

Tauragės rajono savivaldybės mero pavaduotojas, tvarkietis Silverijus Statkus skelbiasi 2005-aisiais baigęs Kaliningrado valstybinį technikos universitetą. Jei norima, kad šios aukštojo mokslo įstaigos diplomai galiotų Lietuvoje, juos įgijusių asmenų kvalifikaciją įvertinti privalo Lietuvos studijų kokybės vertinimo centras.

Pastarasis centras S. Statkaus prašymą įvertinti Kaliningrado universitete jam suteiktą kvalifikaciją gavo 2008-ųjų kovą. Tačiau kvalifikacijos taip ir neįvertino, nes S. Statkus centrui nepateikė visų kvalifikacijos vertinimui reikalingų dokumentų. Studijų kokybės vertinimo centras 2008-ųjų rugsėjo 2 dieną apie trūkstamus dokumentus S. Statkų informavo, tačiau iki šiol jų nesulaukė.

Patvirtina ne visus

Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Rima Žilinskaitė „Tauragės žinias“ informavo, kad užsienio valstybėje išduotas diplomas aukštąjį mokslą liudija tik toje šalyje, kurioje jis išduotas. Ar neįvertintos kvalifikacijos užsienyje įgytas aukštojo mokslo diplomas liudija aukštąjį mokslą Lietuvoje, R. Žilinskaitė nekomentavo.

– Susilaikysiu nuo komentarų. Dar kartą akcentuoju, kad užsienio valstybių aukštojo mokslo diplomai galioja tose šalyse, kuriose įgytas išsilavinimas, – sakė Studijų kokybės vertinimo centro vadovė.

2005–2009 metais Studijų kokybės vertinimo centras įvertino 28 Kaliningrado valstybinio technikos universiteto suteiktas aukštojo mokslo kvalifikacijas. Dvi jų įvertintos nelygiavertėmis Lietuvoje teikiamoms aukštojo mokslo kvalifikacijoms, trys – lygiavertėmis, bet su sąlyga, jei bus išlaikytas kvalifikacinis egzaminas Studijų kokybės vertinimo centre.

Kaliningrado valstybinį technikos universitetą 2004-aisiais yra baigęs ir S. Statkaus partietis Seimo narys Kęstas Komskis. Jo Rusijoje įgytos kvalifikacijos Studijų kokybės vertinimo centras taip pat nėra įvertinęs.

Turi nekelti abejonių

Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė „Tauragės žinioms“ sakė, kad savivaldybės vicemero pareigoms užimti aukštojo mokslo diplomas nėra reikalingas. Todėl šias pareigas gali eiti asmuo, turintis vien vidurinės mokyklos baigimo atestatą.

Pasak viceministrės, privačiame sektoriuje Lietuvoje dirba nemažai žmonių, kurių užsienyje įgyti diplomai nėra pripažinti nacionaliniu mastu. Tokio darbuotojo įdarbinimas yra darbdavio atsakomybė.

– Vis dėlto politiniame poste esančio asmens išsilavinimas turėtų nekelti abejonių. Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, užsienio aukštosiose mokyklose įgytas išsilavinimas turi būti teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas Lietuvoje. Todėl būtų tikslinga, kad toks asmuo kreiptųsi į Studijų kokybės vertinimo centrą dėl diplomo pripažinimo, – sakė N. Putinaitė.

Vicemeras – „menedžeris“

Vicemeras S. Statkus „Tauragės žinioms“ noriai pasakojo, kokia tema Kaliningrado universitete rašė diplominį darbą, tačiau apie savo žinių, įgytų Rusijoje, įtvirtinimą Lietuvoje kalbėjo be ūpo.

– Mano diplominis darbas penkiabalėje tos šalies sistemoje buvo įvertintas gerai, – S. Statkaus teigimu, baigiamajame studijų darbe jis nagrinėjo dviejų Lietuvos bendrovių – „Švyturio“ ir „Alitos“ galimo susijungimo privalumus, apie tai jis galįs kalbėti visą valandą.

Kaimyninės šalies universitete vicemeras teigė įgijęs „menedžerio“ specialybę, studijavęs neakivaizdžiai rusų kalba.

Paklaustas, kodėl delsia Lietuvoje įvertinti savo išsilavinimą, S. Statkus negailėjo kritikos Studijų kokybės vertinimo centrui.

– Nemačiau prasmės. Jie paprašė kažkokių nelogiškų dokumentų. Sutinku, ateity reikėtų tą padaryti. Neturėjau laiko, atvirai sakau, – „Tauragės žinioms“ sakė vicemeras.

Pasak S. Statkaus, pastarajame Kaliningrado universitete jis nusprendė mokytis dėl to, kad ten jam buvo patogiau nei studijuoti Lietuvoje – arčiau, be to, Kaliningrade turįs giminių. Vicemero teigimu, šią aukštąją Rusijos mokyklą renkasi daugybė aukštas pareigas einančių valdininkų, muitininkų, įmonių vadovų. Kiek jam kainavo studijos, S. Statkus neatskleidė, tačiau patikino, kad daug.

Apsišaukė moksliniu agronomu

Įgijęs aukštąjį mokslą rinkėjams teigė ir Tauragės meras Pranas Petrošius. Tiesa, ne prieš 2007-aisiais vykusius savivaldybių tarybų rinkimus, tačiau kiek anksčiau – 2004-ųjų rudenį kandidatuodamas į Lietuvos Respublikos Seimą. Tuomet Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikdamas duomenis apie savo išsimokslinimą socialdemokratas P. Petrošius deklaravo, kad 1982 metais baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur įgijo mokslinio agronomo laipsnį. Tokie 2004-ųjų duomenys apie P. Petrošiaus išsimokslinimą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami iki šiol.

2007-aisiais šių eilučių autorei pavyko išsiaiškinti, kad 2004 metais kandidatuodamas į Seimą P. Petrošius Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė neteisingus duomenis apie savo išsilavinimą. Deklaruodamas savo išsimokslinimą 2007-aisiais P. Petrošius jau nurodė visai kitokius faktus – teigė, kad yra baigęs Pajūrio žemės ūkio technikumą, įrašo apie Žemės ūkio akademijoje tariamai įgytą mokslinio agronomo laipsnį pastarojoje deklaracijoje nebeliko. 2004 metais P. Petrošiaus pateikta anketa, kurioje pateikti neteisingi duomenys, patvirtinti jo parašu, iki šiol saugoma Lietuvos valstybės naujajame archyve.

„Visko būna su tais politikais“

VRK pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, P. Petrošius privalo komisiją raštu informuoti, kad 2004-aisiais jis pateikė neteisingus duomenis apie savo išsilavinimą.

– Jei meras šios informacijos nepaneigė, mes negalime jos keisti. Tokio prašymo Pranas Petrošius mums nepateikė, – Z. Vaigauskas situaciją, kai vienų metų politiko deklaracija vienokia, kitų metų kitokia, pavadino kurioziška.

Pasak Z. Vaigausko, melagingi VRK pateikti duomenys juridinės atsakomybės neužtraukia, tačiau etikos prasme dėl melagingų žinių skleidimo apie save politikui turėtų būti gėda prieš rinkėjus.

– Panaši situacija kadaise buvo su viena Seimo nare. Pateikusi melagingus duomenis apie savo išsilavinimą, ji net atsistatydino iš Seimo narių. Visko būna su tais politikais, – „Tauragės žinioms“ kalbėjo Z. Vaigauskas.

Bėda tik žiniasklaidai?

Paklaustas, kodėl delsia VRK pranešti apie neteisingai pateiktus duomenis, P. Petrošius supyko:

– Išskyrus jus, daugiau niekas dėl to nesibėdavoja. Jeigu jums bėda, tai jūs ir rašykit.

Mero teigimu, jis „eilę kartų“ telefonu prašė VRK pakeisti jo 2004-aisiais pateiktus duomenis, tačiau komisija to nepadariusi.

– Ką aš dabar galiu padaryti? Po to tris kartus pateikiau naujas deklaracijas. Gerai, išsiųsiu raštą, tuoj pat, – sakė meras.

Daugiau straipsnių