Aktualijos

Rusų atominė jau kyla
  • Įkelta: 2010-05-25
Kitoje Nemuno pusėje pradėtos „amžiaus statybos“. Karinos Sėrikovos nuotrauka

„Remiantis oficialiais šaltiniais, Kaliningrado srityje, 15 kilometrų nuo Nemano gyvenvietės,naujosios atominės jėgainėsstatybvietėje padėtas kertinis akmuo“, – šių metų vasario 25-ąją skelbė didieji šalies laikraščiai. Nuo šio simbolinio akto praėjo beveik trys mėnesiai. Šiandien jau aišku, kad Lietuvos ir Tauragės pašonėje „amžiaus statybos“ kyla kaip ant mielių.

Pradėtos „amžiaus statybos“

Šių metų vasario 25-ąją Kaliningrado srities Nemano (Ragainės) rajone įvyko būsimos Baltijos atominės elektrinės (Baltijos AE) kertinio akmens padėjimo ceremonija. Tikrosios Baltijos AE statybos pradėtos kovą. Tai „Tauragės žinioms“ patvirtino Tauragės apskrities viršininko pavaduotojas Raimondas Matemaitis:

– Šiuo metu Baltijos atominės jėgainės statybos jau vyksta. Teko girdėti, kad statybos darbais buvo suinteresuoti ir lietuviai statybininkai, tačiau elektrinės saugumui užtikrinti buvo pasamdyti tik rusų darbininkai, – pasakojo R. Matemaitis.

Baltijos AE stato Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“. Šiuo metu statybvietėje, apskrities viršininko pavaduotojo žiniomis, vykdomi vadinamieji nulinio ciklo darbai – žemės kasimas. Vėliau prasidės aktyvioji statybų fazė.

Rusų planuose – dviejų 1200 megavatų reaktorių statybos. Pirmasis reaktorius turėtų pradėti veikti 2016-aisiais, antrasis – 2018 metais, tačiau „Rosatom“ neatmeta ir spartesnės antrojo bloko statybos. Rusijos Vyriausybės sprendimu Baltijos atominė elektrinė bus pirmoji atominė elektrinė šalyje, kurią statant galės dalyvauti privatūs investuotojai, taip pat ir iš užsienio. „Rosatom“ planuoja jiems parduoti iki 49 proc. akcijų arba siūlo sudaryti ilgalaikes sutartis dėl elektros energijos pirkimo. Korporacija suinteresuota parduoti akcijų paketą ne visą, o dalimis įvairioms kompanijoms, pirmiausiai Europos. Tačiau kontrolinis akcijų paketas priklausys Rusijos Federacijos Vyriausybei.

Elektrinės statyba verčia nerimauti

Pasak R. Matemaičio, labiausiai jį neramina Baltijos AE aušinimo klausimas:

– Pernai teko lankytis Ignalinos atominėje elektrinėje. Ten diskutavome apie Baltijos jėgainės aušinimo galimybes. Spėjama, kad jėgainė bus aušinama vienu iš dviejų būdų: specialiai tam reikalui iškastų tvenkinių vandeniu arba oro būdu, kai karštas garas išleidžiamas į atmosferą. Pastarasis būdas gali būti pavojingas mūsų sveikatai, kadangi išmetami garai, kai vyraus pietinis vėjas, bus nešami kaip tik į Tauragės rajono pusę. Vyraujant pietvakariniam vėjui, didžioji masė garų keliaus į Jurbarko ir Šakių pusę. Yra minčių, kad vanduo gali būti imamas ir iš Nemuno arba Šešupės. Tuomet gali prasidėti šių upių ekosistemos pokyčiai, – svarstė R. Matemaitis.

Apskrities viršininko pavaduotoją gąsdina ir tai, kad po SSRS subyrėjimo Rusija dar nėra pastačiusi nė vienos elektrinės, tik baigė statyti arba tobulino senąsias, todėl naujosios atominės elektrinės statyboje taikytinos technologijos gali būti dar neišbandytos.

Tiltas per Nemuną bus

Dešimtmetį su Kaliningrado srities valdžia draugaujančios Tauragės apskrities viršininko administracijos viršininko pavaduotojas atskleidė ir daugiau Rusijos planų, susijusių su Lietuva. R. Matemaičio teigimu, antroje Nemuno pusėje jau pradėtas statyti abu šios upės krantus jungsiantis tiltas, vadinamasis Panemunės-Sovetsko (Tilžės) apvažiavimas.

– Jau daug metų kalbama apie naująjį tiltą per Nemuną. Neoficialiais duomenimis, Karalienės Luizos tilto būklė yra ne kokia, todėl naujas tiltas būtinas. Naujasis tiltas kartu tarnaus ir kaip Sovetsko apvažiavimas, kadangi trasa eis ne per miestą, kaip yra dabar, o į tranzitinį kelią įsilies 10 kilometrų už miesto centro. Kadangi projektas labai brangus, rusai reikalavo tiltą statyti už bendras Rusijos ir Lietuvos lėšas, tačiau kadangi jų interesas dėl tilto statybos didesnis, tiltas bus statomas už Rusijos lėšas. Beje, girdėjome, kad rusai jau pradėjo aplinkkelio statybas, – tikino politikas.

Panemunės-Sovetsko aplinkkelio statybos, manoma, Lietuvai kainuos apie 70 mln. litų. Šiam tikslui ketinama prašyti paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Vyriausybės. Pasak R. Matemaičio, didelė tikimybė, kad statybos prasidės dvejų metų laikotarpyje, jos jau įtrauktos į Tauragės apskrities teritorijos 2010 metų bendrąjį (generalinį) planą.

– Pastačius naująjį tiltą, yra didelė tikimybė, kad išaugtų tranzitinis srautas per Tauragės miestą, todėl atsirastų poreikis pastatyti ir Tauragės aplinkkelį. Jam jau taip pat numatyta vieta, kuri apjungtų teritoriją nuo Papušynės iki Lauksargių kaimo, – teigė viršininko pavaduotojas.

Klausimas dėl palengvinto vizų režimo lieka neaiškus

R. Matemaitis prisipažino klausimu dėl palengvinto vizų režimo bendravęs su buvusiu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku, kuris dar neseniai patvirtino, kad palengvintas sienos su Rusija kirtimas bus įgyvendintas. Deja, šios kalbos taip ir liko tik kalbomis.

– Teko girdėti vieną logišką paaiškinimą, kodėl iki šiol nesusitariama dėl palengvinto sienos kirtimo. Esą Rusijoje ir Lietuvoje nevienodai traktuojami užsienio piliečiai: Lietuvoje nedeklaravus savo gyvenamosios vietos galima apsistoti 30 dienų, o Rusijoje – vos tris dienas. Todėl Lietuvos Vyriausybė derasi su Rusija dėl vienodų sąlygų taikymo, – mintimis, išgirstomis vizito Baltarusijoje metu, pasidalijo R. Matemaitis.

Jeigu įsigaliotų palengvintas vizų režimas, palengvinta Rusijos sienos kirtimo tvarka galėtų pasinaudoti 30 km nuo sienos esančių savivaldybių gyventojai. Į palengvinto vizų režimo zoną patektų ir tos savivaldybės, kurių tik dalis teritorijos nuo sienos nutolusi 30 km – reiškia ir visas Tauragės rajonas. Tauragės gyventojams už palengvintą sienos kirtimo vizą, pasak R. Matemaičio, tektų mokėti apie 20 eurų ir ji galiotų keletą metų.

Yra švaresnių energijos šaltinių

Savo tvirtą nuomonę apie atominių elektrinių energiją turintis verslininkas Sigitas Mičiulis „Tauragės žinioms“ sakė, kadyra daugybė saugesnių ir švaresnių energijos šaltinių.

– Esu prieš atominę energiją. Visų pirma dėl saugumo, antra dėl brangaus atominės elektrinės išlaikymo, taip pat žalos gamtai ir sveikatai. Nepamirškime, kad branduolinės atsargos neyra tūkstantmečiais. Be to, kraštas tampa nepatrauklus investuotojams dėl aplink atominę veikiančios sanitarinės apsaugos zonos. Maža to, atominė energija nėra pati pigiausia, netgi viena brangesnių. Manau, kad yra daug saugių ir ekologiškų energijos išgavimo būdų. Tai vandens, saulės, vėjo energija. Energiją galima išgauti perdirbant šiukšles, biologines atliekas. Energijos yra beveik visur, tik reikia ieškoti alternatyvų. Kadangi statoma atominė tikrai turės įtakos mūsų sveikatai, mes turime teisę prieštarauti, – kalbėjo bendrovės „Bremena“, besirūpinančios aplinkosaugos projektais, vadovas.

Panašios nuomonės ir kai kurių Lietuvos bei Rusijos sveikatos apsaugos organizacijų atstovai, tačiau oficialūs Kaliningrado srities atstovai tikina, kad visi, net Nemano gyventojai, patenkinti Baltijos AE statybomis, kadangi statant elektrinę, o vėliau ir pačioje elektrinėje atsiras daug naujų darbo vietų.

Kalbama, kad šalia Baltijos AE teritorijos planuojamas įrengti elektrinės statytojų ir eksploatuotojų miestas, kuris turės apie 14–16 tūkstančių gyventojų. Neoficialiais duomenimis, jį statys Gargždų statybų kompanija „Litana“. Šiuo metu Nemane gyvena apie 12 tūkst. žmonių.

Daugiau straipsnių