Aktualijos

Prieskonių fabriko miražas
  • Įkelta: 2010-05-14
„Tauragės daržovių“ egzistavimą liudija tik senieji gamyklos vartai ir ant sienos prie jų tebekabanti teritorijos schema. Ramunės Ramanauskienės nuotrauka

Tai, kas liko iš didžiųjų sovietmečiu klestėjusių Tauragės įmonių, šiandien jau beveik pamiršta. Bedarbiais tapę tūkstančiai darbininkų seniai susitaikė su likimu. Daugybė jų paliko gimtąjį miestą, nugaras lenkia Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje. Tačiau žlugusių bendrovių istoriją liudija spaudos puslapiai. Jei ne ji, vargu ar šiandien ką beišpeštume iš tų, kurių rankose buvo tauragiškių likimas. „Tauragės daržovės“ – viena tų didžiulių gamyklų, kurios prisikėlimo tauragiškiai laukė bene labiausiai. Deja, 2001-aisiais bendrovę su visu jos turtu privatizavę vyrai savo pažadus pamiršo.

Laukė, kad atgaivins gamybą

Informacijos apie buvusį Tauragės vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatą šiandien rasti nelengva. Mažai kas apie žlugusią bendrovę bekalba ir nelabai benori kalbėti.

Apie valstybės AB „Tauragės daržovės“ likimą internete pavyko rasti vos kelis skurdžius sakinius, kadaise publikuotus dienraštyje „Verslo žinios“. 2001-ųjų sausio 24 dienos šio laikraščio numeryje rašyta, kad valstybės lėšomis sanuota bendrovė „Tauragės daržovės“ tų metų sausio 23-ąją už 243 tūkstančius litų parduota fizinių asmenų grupei. Tuomet „Verslo žinios“ rašė, kad „Tauragės daržovės“ neveikia nuo 1997 metų, tačiau 1999-ųjų rugpjūtį bankroto byla įmonei buvo nutraukta. Vyriausybė nusprendė įmonę sanuoti ir mokumui atkurti skyrė 2,5 milijono Lt. Pinigai buvo panaudoti atsiskaityti su kreditoriais.

Respublikos žiniasklaida tuomet tvirtino, kad Valstybės turto fondas prieš kelerius metus iki bendrovės privatizavimo buvo pasirašęs „Tauragės daržovių“ nuomos sutartį su įvairius gamybinius įrenginius gaminančia Vokietijos bendrove „Bohm GmbH“. Sutartį pasirašęs šios bendrovės atstovas esą tuomet žadėjo, kad artimiausiu metu bus pradėta montuoti džiovintų daržovių gamybos linija, o džiovintas daržoves Vokietijos verslininkai eksportuos į Europos Sąjungos valstybes. Tačiau, be pažadų, vokiečiai nieko nepadarę. Nuomos sutartis 2000-ųjų rugpjūtį nustojo galioti. „Iš naujųjų bendrovės savininkų laukiama, kad jie atgaivins gamybą“, – 2001 metų sausį rašė ELTA.

Žadėjo kurti darbo vietas

Kas tie keturi fiziniai asmenys, 2001-aisiais įsigiję 100 procentų „Tauragės daržovių“ akcijų, tauragiškiai puikiai žino. Tų pačių metų vasario 6 dienos rajono laikraštis „Tauragiškių balsas“ (tuomet jis dar nepriklausė dabartinio mero Prano Petrošiaus šeimai) paskelbė, kad „Tauragės daržoves“ privatizavo žinomi tauragiškiai – gydytojas Arūnas Jancevičius, verslininkas Pranas Petrošius, Seimo narys Vaclovas Karbauskis ir šiaulietis verslininkas Mindaugas Beišys. Ir tuomet, ir dabar tauragiškiai pastarąjį sieja su kaip tik 2001-aisiais apskrities viršininko pareigas ėjusiu Arūnu Beišiu. Šiuo metu A. Beišys – mero P. Petrošiaus patarėjas.

Tuomet žurnalistų klausiamas, ką planuoja daryti „Tauragės daržovėse“, vienas naujųjų bendrovės savininkų A. Jancevičius sakė galįs užtikrinti, kad įsigytuose pastatuose nieko nežada ardyti, griauti. „Darysime viską, kad Tauragėje atsirastų naujų darbo vietų“, – 2001-aisiais rajono žiniasklaidai kalbėjo A. Jancevičius.

Optimistiškai 2001-aisiais apie „Tauragės daržovių“ atgimimą kalbėjo ir paskutinioji bendrovės direktorė Angelija Gedvilienė. Tuomet ji tikino, kad visi bendrovės įrenginiai išsaugoti, esą nors pastatams reikia remonto, tačiau įmonę prikelti buvusiai veiklai nesunku. „Jei čia bus perdirbamos daržovės, vaisiai, sugrįžtų nemaža dalis buvusių specialistų, tegu tik juos pakviečia“, – tuomet kalbėjo A. Gedvilienė.

Pristatytas kaip agronomas

Tų pačių metų gegužės 8-ąją Ūkio ministerijoje buvo įregistruota UAB „Euragra“. Tuometinis „Tauragiškių balsas“ skelbė, kad pastarąją bendrovę valdo visi keturi „Tauragės daržoves“ įsigiję asmenys, JAV firma „Silva International“ ir Vokietijos firmos „Tro-Kost“ atstovė Karola Backe. Esą abi šios užsienio firmos perdirba daržoves ir vaisius, produkciją realizuoja viso pasaulio rinkose. „Euragros“ generalinis direktorius Pranas Petrošius tuomet Tauragės žiniasklaidą informavo, kad lietuviai į bendrą įmonę „įdėjo“ aukcione įsigytą „Tauragės daržovių“ turtą, o užsieniečiai – pinigus. Esą sutarta, kad lietuviai rūpinsis statybomis, gamybos organizavimu, žaliavų supirkimu, gamyba, užsieniečiai – produkcijos realizavimu.

Tauragiškiams viešai skelbta, kad buvęs vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatas planuoja vėl džiovinti burokėlius, morkas, kopūstus, svogūnus, gaminti prieskonius. Tikinta, kad 2002-aisiais bus pastatyta nauja įmonės katilinė, ji būsianti kūrenama smulkinta mediena, mat esanti labai svarbi daržovių džiovimo procesui.

2001-ųjų spalį „Tauragiškių balsas“ pranešė, kad gamyba daržovių džiovinimo ceche prasidės 2002-ųjų rugpjūtį, esą per metus planuojama perdirbti 10–12 tūkstančių tonų daržovių, o po trejų metų gamyba padvigubėsianti. P. Petrošius tuomet gyrėsi, kad gamyba naujojoje gamykloje nenutrūks 10 mėnesių per metus. „Tauragiškių balsas“ P. Petrošių 2001-aisiais pristatė kaip patyrusį agronomą. Laikraštį jis tikino, kad ilgametė jo patirtis rodo, jog daržoves auginti apsimoka. „Planuojame atgaivinti daržovių perdirbimą. Viltys pildosi, o pavyduoliams atsakyčiau, kad jiems niekas netrukdė dalyvauti Turto fondo paskelbtame aukcione ir nusipirkti tai, kas buvo likę iš didžiulės ir kadaise garsios įmonės, ir imtis gamybos. Žinoma, kaltinti kitus lengviau nei už savo pinigus pirkti griūvančią įmonę ir bandyti atgaivinti gamybą“, – tuomet žurnalistei kalbėjo P. Petrošius, negailėdamas pastabų tuometinei respublikos valdžiai – esą besikuriančios įmonės turėtų būti laikinai atleidžiamos nuo mokesčių, mat, P. Petrošiaus teigimu, atgaivinti įsigytai aštuonių hektarų ploto gamyklai reikės įdėti labai daug triūso.

Nebenori prisiminti

Tačiau šiandien, prabėgus devyneriems metams, kai visuomenei žinomi vyrai įsigijo ir žadėjo atgaivinti valstybės sanuotas „Tauragės daržoves“, mero pareigas einantis P. Petrošius to nebenori prisiminti.

– Tai palaukit, ar aš turiu pradėti prisiminti tai, kas buvo prieš dešimt metų, kas buvo privatus verslas? Kodėl aš turiu gaišti laiką? Neturiu laiko. Ačiū jums už skambutį, – „Tauragės žinioms“ meras dar priminė, kad jam pirmiausiai rūpi rajono gyventojai, o tik paskui atsakymai į žurnalistų klausimus, ir nutraukė pokalbį.

Nekalbi su „Tauragės žiniomis“ buvo ir paskutinioji „Tauragės daržovių“ direktorė Angelija Gedvilienė. Moteris tikino turinti sveikatos problemų ir kalbėti apie bendrovės privatizavimo batalijas nenorinti.

„Biznelis neišėjo“

Tačiau puikiai devynerių metų istoriją prisimena Tauragės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento direktorius Simas Einikis. Esą bendrovę valstybė būtent dėl to ir sanavo, kad tikėjosi, jog ji atsigaus.

– Biznelis neišėjo, – apie nepavykusias derybas su vokiečiais, esą ketinusiais Tauragėje džiovinti daržoves, sakė S. Einikis.

S. Einikis tikina, kad vokiečių firmą „Tro-Kost“ į Tauragę atvedė būtent jis. Užsieniečiai esą metus vedė derybas, važinėjo pas rajono ūkininkus, skaičiavo, net pasirašė ketinimų protokolą.

– Aš savo padariau. Vokiečiai investavo, ketinimai buvo geri, tačiau jų netenkino daržovių kainos, – sakė S. Einikis.

Pasak S. Einikio, apie visą privatizavimo istoriją puikiai žino A. Beišys, tuometinis apskrities viršininkas.

Tačiau A. Beišys redakciją patikino su „Tauragės daržovėmis“ neturįs nieko bendra, jo ir bendrovę įsigijusio Mindaugo Beišio esą nesieja jokie giminystės ryšiai.

– Na ir kas, kad tuomet buvau apskrities viršininkas. Dabar esu mero patarėjas, – sakė A. Beišys.

Apie „Euragros“ ir „Tauragės daržovių“ likimą kalbėti šiandien nebenori ir Arūnas Jancevičius.

– Čia istorija. Net keista, kodėl apie tai rašote. Manau, kad gyvenimas yra gražesnis, jei žmonės stengiasi ieškoti kažko šviesaus. O knaisiotis po praeitį neįdomu. Toks mano patarimas jums, – patarimų žurnalistei negailėjo A. Jancevičius.

Likimas skaudus

Tauragės apskrities viršininko administracijos Regioninės plėtros departamento vyriausiasis specialistas, architektas Vincentas Paulauskas sako, kad „Tauragės daržovių“ likimas skaudus.

– Tai buvo pirmoji Tauragėje statyta gamykla, po privatizavimo išparduota daugybei naujų savininkų. Man nepavyko sustabdyti zonų maišymo, kai greta gaminamos dešros ir cementas, – „Tauragės žinioms“ sakė V. Paulauskas.

Kodėl valstybės turtą privatizavę vyrai šiandien nebenori apie tai kalbėti? V. Paulauskas sako, kad verslininkai dažnai tikrąją tiesą slepia po komercinės paslapties šydu.

– O kokios tos paslaptys ir su kokiais asmenimis jos Tauragėje dažniausiai siejamos, mes žinom. Manau, jei pigiai iš valstybės pirkai, turi jai ir atsilyginti. Tai įgyvendinti padėtų turto mokestis, kurį Vyriausybė vis atidėlioja, – įsitikinęs V. Paulauskas.

Atsakyti į klausimus – ar valstybės skirti milijonai gaivinti žlungančiai įmonei nenuėjo veltui, gal planuojami sandoriai su vokiečiais galėjo būti tik akių dūmimas, kad išpardavę privatizuotą valstybės turtą jo savininkai galėtų gauti didžiulį pelną, šiandien, kai privatizacijos dalyviai tyli, sunku. Tačiau kas galėtų tai paneigti?

Daugiau straipsnių